Kad automobilio vairuotojas kelyje nesijaustų lyg čiuožykloje

Anot P. Torkelio, kad vairuotojai nesijaustų kaip čiuožykloje, jie turėtų kruopščiai pasirūpinti automobilio technine būkle, o sėdę prie vairo - pamiršti staigius judesius.

Tiltai, viadukai ir keliai per miškus – P. Torkelis patyrė, kad šiose vietose žiemą kelias būna pavojingiausias.

"Ir juodas asfaltas gali būti apledėjęs – pasidengęs plonyčiu šerkšno sluoksniu. Mes, vairuotojai, išlipame ir bandome pačiuožinėti, kad įsitikintume, ar kelias slidus, - pasakojo P. Torkelis, kuris "Kretingos autobusų parko“ vairuotoju dirba 35 metus. – Tikrinti kelią staigiai stabdant ir žiūrint, ar mašina toli nučiuoš – pražūtingas būdas. Juk po tokio "patikrinimo“ galima atsidurti griovyje.“

Anot P. Torkelio, pavojinga važiuoti ir suvažinėtu sniegu, kai vidury kelio susistumia sniego kalnelis – tarsi kelias būtų su kupra.

"Toks kelias dažniausiai būna miškingose vietovėse. Norint nenuslysti nė į vieną pusę, reikia važiuoti vidury kelio, kad ratai būtų iš abiejų "kupros“ pusių“, - paaiškino P. Torkelis.

Kitas pavojus vairuotojų tyko, kai, greideriui nuvalius kelią, abiejose jo pusėse susidaro sniego kalnai – šie ne tik tampa kliūtimis norint apsisukti, bet ir užmaskuoja griovius, pakelėje esančius akmenis ir pan.

Stabdyti – mažinant pavaras

"Lenkia prieš posūkius, per ištisinę liniją ir, kiek pavažiavę, staigiai stabdo, nes pamato, kad čia pat susiaurėja kelias ar stovi stacionarus greičio matuoklis. Bet juk žiemą stabdymo kelias yra trigubai ilgesnis, - vairuotojais, kurie vis dar gyvena vasarinėmis vairavimo nuotaikomis, atsistebėti negalėjo P. Torkelis, kuris turi 41 metų vairavimo stažą ir yra įgijęs teisę vairuoti visų kategorijų transporto priemones, išskyrus motociklus.

– Pastebėjau, kad žiemą pavojinga stabdyti užvažiavus ant perėjos, nes jos baltoji juosta yra labai slidi.“

P. Torkelis pataria slidžiame kelyje automobilį stabdyti tik mažinant pavaras – tada automobilis išlieka stabilus, o jo greitis po truputį mažėja. Automobilį stabdant pedalu, svarbu jį spausti lėtai, po truputį, nes staigiai stabdant mašina gali apsisukti ar nuslysti.

"Posūkyje patarčiau sukti didesniu ratu, nes važiuojant palei pat kelio kraštą, kuris yra nuolaidus, galima nučiuožti į griovį“, - perspėjo P. Torkelis.

Važiuoti laisvąja pavara – rizikinga

Esant žiemiškoms sąlygoms, bene sudėtingiausia vairuotojams užduotis – įvažiuoti į kalną ar leistis nuo jo. P. Torkelis patarė važiuojant įkalne judėti pamažu ir taikyti, kad ratai būtų tiesiai ant žvyru pabarstytos juostos; leidžiantis nuokalne – pamiršti akseleratoriaus pedalą ir, automobiliui pačiam riedant, tvirtai laikyti vairą.

Dažnas vairuotojas, leisdamasis nuo kalno, pavarų svirtį nustato laisvoje padėtyje, tačiau P. Torkelis mano, kad žiemą šį įprotį būtina pamiršti.

"Taip važiuoti draudžia Kelių eismo taisyklės – ir ne be reikalo. Važiuojant pavarą nustačius laisvoje padėtyje, automobilis yra nevaldomas, jį gali "užnešti“ arba jis lengvai gali nuvažiuoti nuo kelio. Tokiu atveju vairuotojas neturi galimybės sulėtinti greitį perjungdamas į mažesnę pavarą, o stabdant stabdžiais automobilis gali apsisukti“, - kalbėjo P. Torkelis.

Anot jo, automobiliui slystant reikia veikti žaibiškai – vairą sukti į slydimo pusę ir bandyti išlyginti automobilį.

Žiemą – kuo pilnesnis kuro bakas

P. Torkelis mano, kad didelę dalį gero vairavimo žiemą sudaro ir techninė automobilio būklė – neverta taupyti perkant žiemines padangas ar "taupyti“ laiko, šildant per naktį sniego ir ledo sukaustytą automobilį.

"Žiemą autobusų vairuotojai į darbą ateina pusantros valandos anksčiau – kad užvestas autobusas apšiltų, nuo jo nuvalytume sniegą ir ledą,- darbo užkulisius praskleidė P. Torkelis. – Lengvasis automobilis užvestas turi pastovėti bent 10 minučių, tada apšyla vanduo, tepalai. Svarbu ir švariai nusivalyti visų pusių langus, kad būtų geras matomumas“.

Pašnekovas išvardijo ir daugiau darbų, kuriuos rūpestingas automobilio šeimininkas turi atlikti prieš užklumpant žiemai: iš stabdžių sistemos išleisti nuosėdas, įpilti antifrizo, pakeisti filtrus, patikrinti, ar geras akumuliatorius.

P. Torkelis teigė, kad žiemą automobilių kuro bakai turėtų būti kuo pilnesni, nes pustuštis apšarmoja dėl susidariusio vandens kondensato. Automobilyje pravartu turėti kastuvą, kibirą žvyro ar pelenų, kurie praverstų atsidūrus slidžiame kelyje.

Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininko Algirdo Budgino komentaras:

- Eismo įvykių padaugėja vos užklupus žiemai – kol vairuotojai prisitaiko prie pasikeitusių eismo sąlygų. Matyt, todėl, kad vairuotojai neįvertina kelio būklės, dėl kurios pailgėja stabdymo kelias, padažnėja atvejų, kai automobilis atsitrenkia į priešais jį ta pačia kryptimi važiavusio kito automobilio galą. Bet vėliau vairuotojai apsipranta su žiemiškomis sąlygomis ir vairuoja atsargiau. Kita bėda – tamsiais rytais ir vakarais nesimato pėsčiųjų, dviratininkų, kurie nenešioja atšvaitų, todėl kyla grėsmė, kad automobilio vairuotojas jų gali nepastebėti.

"Pajūrio naujienos"