Jakų žiedui - didesnio pralaidumo viltis

Dar prieš keletą metų pradėjus pirmąjį Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapą atsirado viltis, kad automobilių eilės šioje strategiškai svarbioje vietoje, į kurią ateina net šeši keliai, sumažės.

Tačiau to neatsitiko nei baigus pirmąjį, nei antrąjį etapą - nepaisant viadukų į Klaipėdą ir Palangą, čia rytais ir vakarais nusidriekia laukiančiųjų įvažiuoti į žiedą eilės. Rytais daug mašinų stovi atvažiavusios nuo Kauno pusės, vakarais - iš uostamiesčio Vilniaus plento, o ir ryte, ir vakare - iš Palangos pusės.

Klaipėdos savivaldybė už Jakų žiedo rekonstrukcijos projektus atsakingai bendrovei "Kelprojektas" pateikė savo siūlymus, kaip būtų galima pagerinti padėtį, projektuotojai miestui pasiūlė savus sprendimus.

Būtent šiuos ir tikimasi įgyvendinti.

Problema - Tilžės gatvė

Taigi, kaip būtų sprendžiama eilių prie žiedinės sankryžos problema?

Pirma, "Kelprojekto" atstovai sutiko su tuo, kad atvažiuojantiesiems nuo Palangos reikia grąžinti dvi eismo juostas, kurias patys rekonstruojant žiedą ir buvo panaikinę.

Tąkart, kone prieš dešimtmetį, kai buvo ruoštas projektas, esą buvo apsirikta su prognozėmis, kiek automobilių šia kryptimi važiuos, ir dabar situacija reikalauja antros juostos.

Pasak UAB "Kelprojektas" eismo inžinieriaus Rimvydo Sabonio, esminė eilių šioje vietoje susidarymo priežastis, beje, turinti įtakos srautams visame žiede, yra Tilžės gatvė - neva jei nebūtų įvažiavimo į ją, sumažėtų eilės ne tik kelyje iš Palangos, bet ir kituose.

Anot jo, į Tilžės gatvę iš žiedo suka labai daug automobilių - apie keturis šimtus per valandą, ir kone visi jų - atvažiuojantys iš Kauno arba Šilutės pusės.

"Tarpas žiede tarp kelio iš Palangos ir įvažiavimo į Tilžės gatvę - vos 60 metrų. Tie, kurie nori sukti į Tilžės gatvę, šioje vietoje pristabdo, todėl tie, kurie nori išvažiuoti iš Palangos kelio, negali įsukti į žiedą", - aiškino R. Sabonis.

Vieniems geriau, kitiems - ne

Tačiau ne antros eismo juostos grąžinimą šioje vietoje projektuotojai vadina pagrindiniu problemos sprendimo būdu. Daugiausiai vilčių jie sieja su trečios eismo juostos įrengimu žiedo atkarpoje tarp Vilniaus plento ir Šilutės kelio.

"Taip vakarais sumažėtų eilė automobilių, laukiančių įvažiavimo į žiedinę sankryžą iš uostamiesčio Vilniaus plento, mat naująja, vietoje kelkraščio atsirasiančia juosta būtų galima ne tik sukti dešinėn, į Šilutės pusę, bet ir persirikiuoti kairiau ir toliau važiuoti žiedu. Mūsų skaičiavimu, čia vidutiniškai reikėtų laukti nebe 73 sekundes, o 40.

Vakarinio piko metu iš Vilniaus plento į Jakų žiedą per valandą įvažiuoja apie 1 200 automobilių, ir dauguma jų, apie tūkstantį, po to suka Palangos link. Atsiradus trečiai juostai visos šios mašinos į žiedą įvažiuotų sklandžiau, o tai reiškia, kad daugiau pastovėti tektų tiems, kurie į žiedą nori patekti nuo Kauno pusės.

Deja, taip jau yra - kai vienur pagerėja, kitur pablogėja. Tačiau svarbu, kad tuo pačiu sumažėtų srautas ties įvažiavimu iš Palangos kelio, ir iš pastarojo įsukti į žiedą būtų lengviau", - visą sistemą aiškino R. Sabonis.

Anot jo, vakarais laukimas ties išvažiavimu iš Palangos kelio sutrumpėtų nuo 131 sekundės dabar iki 28.

Greitis - 40 km/h

Dar vienas svarbus niuansas, projektuotojų teigimu, yra važiavimo žiedu greitis.

"Optimalus greitis turėtų būti 40 km/h. Jei mašinos važiuoja lėčiau, atstumas tarp jų mažėja, ir į tą tarpą nebeįsisprausi. Jei greičiau, atstumai didėja, bet tada automobiliai juda sparčiau, ir į žiedą sukantys vairuotojai bijo nespėti į tarpą", - sakė R. Sabonis.

Tiesa, nei LAKD, nei Klaipėdos savivaldybės atstovai kol kas nesutarė, kokiu būdu reikėtų užtikrinti būtent 40 km/h greitį - esą į paprastus ženklus niekas nekreips dėmesio, mašinų nepristabdo ir dabar esantys greičio slopinimo kalneliai.

Naujovės - dar šiemet?

Uostamiesčio vicemeras Artūras Šulcas, LAKD direktoriaus pavaduotojo Juozo Gedvilo pasiteiravęs, kada papildomos eismo juostos Jakų žiede ir prieigose prie jo galėtų atsirasti, buvo maloniai nustebintas.

"Manau, kad dar šiemet. Aišku, viskas priklausytų nuo viešųjų pirkimų, bet ir paruošti projektinius pasiūlymus, ir skelbti konkursą galima dar šiais metais", - atsakė J. Gedvilas.

"Vakarų ekspresui" jis teigė, kad direkcija, kuriai ir priklauso žiedas, kaip valstybinės reikšmės kelias, pinigų tiems darbams atrastų.

"Reikėtų ne tiek ir daug, iki pusės milijono litų - juk tai - ne kapitaliniai darbai, jie būtų nesudėtingi, be to, viskas vyktų dabartinėse kelio ribose, žemės iš nieko paimti nereikėtų.

Kitas variantas - darbai padaromi šiemet, o atsiskaitome už juos jau kitais metais, iš naujo biudžeto", - aiškino J. Gedvilas.

Apie trečiąjį etapą

O štai trečiojo Jakų žiedo rekonstrukcijos etapo, kuris minėtas kamščių problemas galėtų išspręsti dar efektyviau, reikės palaukti ilgiau - J. Gedvilo teigimu, geriausiu atveju galima kalbėti apie 2018 metus.

Tiesa, kol kas neaišku, kuris iš numatytų dar dviejų viadukų būtų statomas pirmiau - Klaipėda-Palanga ar Kaunas-Šilutė. Turint omenyje nemažą dabar iš uostamiesčio į Palangą važiuojančių automobilių skaičių, anksčiau tikėtinas pirmasis variantas.

"Tačiau nepamirškime ir perspektyvos - kas mūsų laukia ateityje. Uoste atsirado dar vienas terminalas, planuojamas pietinio išvažiavimo iš uosto kelias, planuojama kelio į Šilutę rekonstrukcija tarp Jakų žiedo ir vadinamosios Šernų sankryžos, planuojamas susisiekimo su Klaipėdos laisvąja ekonomine zona pagerinimas - tad gal viadukas Kaunas-Šilutė būtų reikalingesnis?" - gerai pagalvoti ragina VĮ "Klaipėdos regiono keliai" direktorius Petras Kaučikas.