„Pertvarkydami kelių priežiūros įmones, siekiame efektyvinti valstybinės reikšmės kelių valdymą ir priežiūrą, taupiau naudoti kelių priežiūrai skirtus pinigus. Išlaikyti tiek įmonių, nepaisant to, kad jų darbuotojų skaičius ir įvairios išlaidos pastaraisiais metais buvo nuolat mažinamos, Lietuvai kainuoja per daug. Sutaupytus pinigus skirtume tiesiogiai kelių priežiūrai“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčias valstybės įmones numatoma pertvarkyti prijungimo būdu, sumažinant jų skaičių nuo 11 iki 6. Po reorganizacijos veikti liks šios valstybės įmonės: „Vilniaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“ ir „Automagistralė“. Jos ir toliau liks įrašytos į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
Panaikinus Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose veikiančias įmones, šių bei aplinkinių miestų ir rajonų kelius ir toliau prižiūrės ten likusios kelių tarnybos.
Valstybinės reikšmės kelius valdyti patikėjimo teise planuojama perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Dabar juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja 11 valstybės įmonių. Naujasis valstybinės reikšmės kelių priežiūros modelis užtikrins kelių valdymą ir priežiūrą ne regioniniu, bet valstybės mastu. Jis bus efektyvesnis, aiškesnis ir taupesnis. Bus subalansuotos valstybės turto – kelių valdymo funkcijos, išgrynintos ir skaidresnės Kelių direkcijos vykdomos kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakovo ir organizatoriaus funkcijos, efektyvesnė taps kelių priežiūros kontrolė.
Kelių priežiūros įmonėse bendras darbuotojų skaičius turėtų sumažėti 196 – nuo 2861 iki 2665.
Valstybė taip pat atsisako kelių priežiūros įmonėms nebūdingų veiklos funkcijų. Pernai Palangos savivaldybei buvo perduota „Klaipėdos regiono keliams“ priklausęs viešbutis centrinėje kurorto gatvėje.
Rašyti komentarą