Ilgas kelias į kopas: galima ir po vandeniu

Tunelis būtų bent tris kartus pigesnis nei tiltas, ir jo statyba užtruktų gerokai trumpiau. Tokius pagrindinius argumentus viso pajūrio, tarp jų - ir Neringos bei Klaipėdos, savivaldybių vadovams bei Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovams pateikė statybininkas-inžinierius Juozas Zykus, pagarsėjęs Vilniaus metropoliteno idėja.

"Pažiūrėkite į perkėlą - uždirba 20 milijonų litų, išleidžia 15 - kurui, keltų pirkimui, atlyginimams, kitoms reikmėms.

Su tuneliu būtų atvirkščiai - kainuotų jo pastatymas, o paskui tik uždirbtų pinigus iš juo pasinaudoti norinčių vairuotojų. Eksploatacinių išlaidų beveik nebūtų", - viziją regi VšĮ "Vilniaus metro" valdybos pirmininkas.

J. Zykaus teigimu, svarbiausias pranašumas prieš tiltą - statybos kaina.

"Tiltas kainuotų apie 200 milijonų litų. Tiltas turėtų būti gana aukštas, 20 metrų aukščio - kad praplauktų aukštastiebiai laivai. Todėl tokia kaina. O tunelis kainuotų apie 60 milijonų", - teigia tunelio idėjos autorius.

Jo skaičiavimu, milijoną atsieitų tunelio projektavimas, statyba kainuotų 54 milijonus, dar pusę milijono - elektrifikavimas, tiek pat - valdymo įranga, 3 milijonų reikėtų privažiavimo keliams, ir dar milijono litų - įvairiems nenumatytiems darbams.

Inžinieriaus vizija, tunelis būtų savotiškas uostamiesčio Kairių gatvės tęsinys - nuo šios gatvės posūkio, vedančio į Jūrų perkėlos terminalą, marių link eitų kelias. Prie kranto būtų įrengta didelė stovėjimo aikštelė ir bilietų pardavimo kasa, tačiau automobiliai čia pat po vandeniu nesileistų - jie važiuotų virš marių įrengtu molu, arba vadinamuoju hidrauliniu barjeru, kuris tik maždaug už 500 metrų nuo kranto imtų su visu keliu maždaug 3,7 proc. kampu leistis po vandeniu.

Kitame krante, Smiltynėje, iškart į krantą automobiliai taip pat neišvažiuotų. Iš pradžių jie pakiltų ant analogiško, tik trumpesnio molo, ir tik po to pasiektų sausumą bei įsijungtų į kelią Smiltynė-Nida, dar prieš Alksnynės postą.

Remiantis vilniečių pristatytu projektu, tunelio kelias būtų dviejų eismo juostų - po vieną kiekviena kryptimi, šalia jo, tik, saugumo sumetimais, maždaug metru aukščiau, eitų dviračių ir pėsčiųjų takas.

"Tunelio aukštis būtų toks, kad pravažiuotų sunkesnis transportas. O aukštesniam sunkiajam transportui, pavyzdžiui, vilkikams, reikėtų rinktis perkėlos paslaugas", - aiškino J. Zykus.

Minėtų molų dėka pats tunelis būtų maždaug 700 metrų ilgio - tuo ir aiškinama pigesnė kaina, palyginti su 1,3 km ilgio tiltu.

"Tie hidrauliniai barjerai tarnautų ir kaip apsauga, kad uostas, kurio kanalą ateityje žadama gilinti iki 17 metrų, nebūtų užneštas sąnašomis iš marių. Ir atvirkščiai - jūros vanduo negalėtų patekti toli į marias", - "Autosalonui" pasakojo J. Zykaus kolega, minėtos viešosios įstaigos atstovas Audrius Čepulis.

Beje, molai, idėjos autorių nuomone, galėtų tarnauti ir kaip mažųjų laivų bei valčių prieplauka, kurią maždaug toje pačioje vietoje ateityje ketina statyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Tarp tunelio ir marių paviršiaus, A. Čepulio teigimu, būtų paliktas maždaug 5,5 metro atstumas - toks gylis būtų net didesnis nei Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos reikalaujami 3 metrai.

"Domėn priimti juk turime ir vandens debitą", - aiškino jis.

Kol kas visa tai, kaip, beje, ir tilto atveju - tik teoriniai pasvarstymai. Tą supranta ir jų autoriai.

"Tunelio statyba - paprasčiausias ir greičiausias variantas. Įskaitant projektavimą, įvairius derinimus ir panašiai, projekto įgyvendinimas truktų apie 4 metus, o pačiai statybai reikėtų tik 18 mėnesių - su pertrauka, jei būtų ledonešis.

Tačiau sudėtingiausias etapas - politinis apsisprendimas", - situaciją, kalbant apie tokią jautrią vietą, kaip Kuršių nerija, supranta J. Zykus.

"O kas bus su perkėla?"

Aušra FESER, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė

Džiaugiuosi, kad bent pradėta apie tai plačiau diskutuoti - tada galima dėti įvairius svertus, skaičiuoti. Esu už tai, kad Neringą pasiektų daugiau žmonių, daugiau lankytojų, nors, tiesą pasakius, esu prieš automobilių srautų didėjimą. Man artimesni alternatyvūs būdai - pavyzdžiui, idėja reguliariai kelti į Nidą žmones laivais iš Rusnės.
Todėl esu kategoriškai prieš tilto statybą, o apie tunelį, prisipažinsiu, girdžiu pirmą kartą. Jei jis atsirastų, kas tada būtų su perkėla, koks jos likimas - juk ji labai svarbi Klaipėdai.