Į Europą žengia totali vairuotojų kontrolė

Remiantis šiandieniniais duomenimis, EK ketina kaip vieną iš priemonių iki 2020 metų trečdaliu sumažinti mirčių skaičių avarijose siūlyti "intelektualios greičio adaptacijos" (angl. Intelligent Speed Adaptation, ISA) technologiją.

Šis nekaltas pavadinimas iš tiesų reiškia prievartinį kovos su greičio viršijimu būdą - privalomą elektroninių greičio ribotuvų montavimą visuose, ir naujuose, ir senuose, automobiliuose.

ISA veikia pagalbon pasitelkusi GPS palydovus, o jei automobilis turi vaizdo kameras, apie toje kelio atkarpoje leistiną maksimalų greitį sprendžiama pagal kelio ženklus.

Gavusi tokią informaciją ISA sistema veiktų pagal vieną iš dviejų scenarijų - apie greičio viršijimą vairuotojui praneštų garso signalu arba priverstinai sumažintų automobilio greitį.

Tiesa, tokios technologijos naudojimui dar turės pritarti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Tuomet bus diskutuojama ir apie greičio koregavimo būdus. Gali būti, kad vairuotojui bus palikta galimybė atjungti greitį priverstinai mažinančią elektroniką.

Beje, ISA veikia kaip informaciją apie automobilio greitį ar kitus techninius parametrus įrašanti "juodoji dėžė". Ir dėl šios, ir dėl kitų priežasčių pasiūlymai dėl tokių technologijų naudojimo greičiausiai sulauks nemažo pasipriešinimo.

Jungtinės Karalystės transporto sekretorius Patrikas Makloflinas (Patrick McLoughlin) EK planus jau pavadino "Didžiojo Brolio" stiliaus auklių-eurobiurokratų veiksmais.

Vairuotojų organizacijos irgi ima mušti nepritarimo varpais. Pasak Britanijos automobilininkų asociacijos, perspėjimai apie greičio viršijimą sveikintini, tačiau prievartinis greičio mažinimas kelia pavojų.

"Tai atimtų vairuotojams galimybę padidinti mašinos greitį tuo metu, kai, pavyzdžiui, reikia akimirksniu išvengti avarijos, arba kai lenkiamas kitas automobilis", - sakoma asociacijos pareiškime.

AUKOS

Kasmet ES keliuose žūsta keliasdešimt tūkstančių žmonių, tiesa, paskutiniuosius 10 metų aukų skaičius sumažėjo net 44 proc. 2001 m. avarijos Europoje nusinešė 54 302 gyvybes, 2002 m. - 53 342, 2003 m. - 50 351, 2004 m. - 47 290, 2005 m. - 45 346, 2006 m. - 43 104, 2007 m. - 42 540, 2008 m. - 38 941, 2009 m. - 34 800, 2010 m. - 31 000, 2012 m. - 30 300. Dar seniau, 1991 m., aukų skaičius siekė 75 426.