Girtuokliams nusispjauti į griežtus įstatymus

Prie vairo sėdusių girtų vairuotojų statistika šokiruoja. Vien nuo praėjusių metų pradžios, kai 1,5 promilės pradėjo užtraukti baudžiamąją atsakomybę, visoje Lietuvoje pradėta daugiau nei 5,7 tūkst. ikiteisminių tyrimų. Klaipėdos apskrityje tokių atvejų užfiksuota 577, o pirmaisiais šių metų mėnesiais - 74.

Draudimai neveiksmingi

Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko teigimu, atsakomybės sugriežtinimas girtų vairuotojų keliuose iš esmės nesumažino. Jų negąsdina ir faktas, jog už vidutinį girtumą gali sulaukti tūkstantinių baudų, arešto nuo 15 iki 90 parų arba laisvės atėmimo nuo 3 mėnesių iki vienerių metų.

"Vairuotojai dažniausiai klaidingai galvoja, kad vien tik bausmės paskyrimu visos jų problemos ir pasibaigs. Taip pat galvoja, kad pirmą kartą neblaiviam vairuojant automobilio iš jo nekonfiskuos. Deja, taip nėra. Galbūt reikėtų daugiau socialinės reklamos. Bet ne standartinės, o tokios, kur pats "didvyris" pasakoja apie savo patirtus nepatogumus, bėdas šeimai ir jam pačiam po nuosprendžio paskelbimo. Veiksmingas galėtų būti tokių asmenų viešinimas", - sakė J. Sykas.

Pasak jo, paskyrus bausmę, paprastai taikomos dvi baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudžiama vairuoti nuo 1 iki 3 metų ir konfiskuojama transporto priemonė. Būtina pabrėžti, kad baudžiamasis kodeksas bausmės mažinimo nenumato, o jau ne už kalnų maksimalus vairuotojo teisių atėmimo laikotarpis bus penkeri metai.

Jeigu neblaivus asmuo vairuoja ne savo automobilį, tai taip pat nėra kliūtis konfiskuoti transporto priemonę. Ikiteisminio tyrimo metu nustatoma automobilio vertė ir teismas konfiskuoja iš nusižengusio asmens pinigų sumą, atitinkančią transporto priemonės vertę.

"Prokuratūra, siekdama visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo įgyvendinimo, šiais klausimais laikosi vienodos praktikos ir prašo greta bausmės skirti abi minėtas baudžiamojo poveikio priemones", - pridėjo prokuroras.

J. Syko teigimu, apie savo elgesio pasekmes ateičiai visiškai negalvoja jauni vairuotojai.

"Įrašas duomenų bazėje "teistas" tikrai sukels daug problemų ateityje, tikriausiai - ir neigiamą atsakymą dėl darbo valstybės tarnyboje. Turbūt ir privataus sektoriaus darbdavys, sužinojęs apie ankstesnį teistumą už vairavimą vidutiniškai ar sunkiai apgirtus, nepriims į darbą, jei darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu", - liūdną ateitį pažeidėjams prognozavo prokuroras.

Jo manymu, dėl neatsargaus vairuotojo elgesio labiausiai nukenčia šeima. Turint tokią finansinę naštą sunku aprūpinti šeimą, o ir psichologinis klimatas joje pašlyja.

"Teismuose nagrinėjant bylas neretai dalyvauja ir namiškiai, turbūt siekdami suminkštinti teisėjo širdį. Paskelbus nuosprendžius, pasirodo ir ašaros, ir neviltis nuteistųjų, namiškių veiduose. Bet, kaip dainavo amžinąjį atilsį Virgilijus Noreika - laiko neatsuksi atgal. Kokie nuopelnai - toks ir apdovanojimas", - teigė J. Sykas.

Sugriežtinus atsakomybę randama spragų

Klaipėdos AVPK Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika teigia, kad stebėtis kraupia statistika nereikėtų - žmonės sunkiai atskiria atsakomybių rūšis.

"Įstatymo leidėjas ištransliavo, kad už girtumą nuo pusantros promilės įsiteisės baudžiamoji atsakomybė. Tuo tarsi buvo norima paaiškinti tautai, kad nuo šiol bus daug griežtesnė atsakomybė už neblaivumą. Tačiau valstybėje girtų vairuotojų nesumažėjo. Žmonės kaip vartojo ir vairavo, taip ir daro tai toliau. Reikia daugiau prevencijos ir dirbti su tam tikromis asmenų grupėmis, kurios linkusios pažeisti taisykles", - neabejojo Kelių policijos viršininkas.

Jo manymu, tik finansinėmis bausmėmis galima auklėti tokią kategoriją žmonių. Nors dabar už vidutinį girtumą prie vairo konfiskuojamas automobilis ir skiriama didelė bauda, to nepakanka.

"Dabar susimokėjau vieną, antrą baudą... Baudžiam, bet žmogus nesupranta, kad daro pažeidimą sistemingai. O jeigu tai galima daryti sistemingai, žmogus pasijaučia nebaudžiamas. Tai ateityje sukuria požiūrį, kad valstybė taiko negriežtas sankcijas. Policija jau seniai pasisako už baudos balus. Susisiekimo ministerija to nenori", - teigė M. Džermeika.

Jis kaip pavyzdį pateikė Australijos įstatymus. Ten asmuo, viršijęs greitį iki 20 km/val., susilaukia 850 dolerių baudos. O štai Lietuvoje už tokį nusižengimą vairuotojas nubaudžiamas 20 eurų bauda.

"Įsivaizduokite, kaip griežtai sankcijos taikomos Australijoje. Už neblaivumą baudžiama dar labiau. Tada žmogus bijo daryti kelių eismo pažeidimą, nes susilauks didelės baudos. Lietuvoje sankcijos nepakankamai didelės", - sakė Klaipėdos kelių policijos vadas.

SIŪLYMAS. Policija siūlo didinti bausmes už kelių eismo taisyklių pažeidimus, esą dabartinės nuobaudos problemų nepažaboja. Egidijaus Jankausko nuotr.

Tačiau, panašu, tai ne vienintelė neišsprendžiama problema. Nuo praėjusių metų pradžios pusantros promilės prie vairo įpūtęs vairuotojas privalo pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje. Tačiau neretai neblaivūs asmenys to nedaro ir vietoje baudžiamosios atsakomybės yra baudžiami pagal administracinių nusižengimų kodeksą.

"Be abejo, tai spraga. Šis klausimas sprendžiamas su generaline prokuratūra. Ji pasisako, kad nusižengimui užfiksuoti užtektų pūtimo į alkotesterį. Jeigu baudžiamajame kodekse būtų nurodyta, kad girtumui nustatyti duoti kraują nėra būtina, tada galėtume efektyviau atlikti tyrimą ir nelaukti. Dabar žmogui atsisakius duoti kraują grįžtama prie administracinės atsakomybės", - baudžiamojo kodekso spragą vardijo M. Džermeika.

Beje, praėjusių metų ataskaitoje nusikalstamumo rodikliai buvo gana dideli. Tačiau didelė jų dalis buvo paremta beveik 6 tūkstančiais ikiteisminių tyrimų dėl vairavimo išgėrus alkoholio.

"Reikėtų supaprastinti tvarką. Girtumas pridedamas prie nusikaltimų, tai ir atrodo, tarsi yra daugiau nusikaltimų. Pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi labiau susitelkti. Prie proceso prisijungia prokuratūra. Mes vieni to atlikti negalime, viskas kontroliuojama. Taip apkraunama ir prokuratūra. Darbo tik padaugėjo", - esamą ikiteisminių tyrimų tvarką komentavo Kelių policijos viršininkas.

Ką sako prie vairo įkliuvę neblaivūs vairuotojai? Pasak M. Džermeikos, asmenys, įpūtę iki pusantros promilės, vis dar ieško pasiteisinimų. O štai labiau apgirtę vairuotojai paprastai neapverčia liežuvio.

"Moterys dažniausiai aiškina, kad važiavo iš draugių, pasilinksmino, nepagalvojo. Kiti paprasčiausiai rizikuoja, nenorėdami kviesti taksi. Tačiau tai lengvas girtumas ir tokie asmenys dar gali kalbėti. Labiau reikėtų kalbėti apie sunkų girtumą, kai asmenys įpučia daugiau nei dvi promiles. Su tokiu sudėtinga kalbėti, kalba niekus. Patikėkite, kai tokį vairuotoją sustabdai, džiaugiesi, kad tai padarei laiku ir jis nieko neužmušė. Kai pažiūri į žmogaus būseną, nesupranti, kaip iki to taško dar sugebėjo atvažiuoti", - liūdną tikrovę konstatavo M. Džermeika.

Sugriežtinimai nepadės

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiojo gydytojo Aleksandro Slatvickio teigimu, griežtesnė tvarka problemos neišspręs. Jis taip pat netiki, jog valdžios užmojis išblaivinti tautą duos rezultatų.

"Pagrindinės problemos - alkoholio vartojimo kultūra ir lengvabūdiškas požiūris. Žmonės tiki stebuklu - nepagaus ir važiuosi toliau. Teko bendrauti su žmonėmis, kurie gana dažnai vairuodavo būdami neblaivūs. Bet jie neįkliūdavo pareigūnams. Jiems sekėsi. Draudimų reikia, bet jie efektyvūs tik tada, kai šimtu procentų vykdoma kontrolė, kas paprastai yra neįmanoma", - sakė psichiatras.

Pasak specialisto, vairavimas išgėrus yra tik viena iš daugelio problemų. Jis siūlytų šį klausimą ištirti moksliškai - bandyti apklausti visus neblaivius vairuotojus Lietuvoje ir nustatyti problemą. Tik tada būtų galima sakyti, kad tam tikriems asmenims yra priklausomybė nuo alkoholio.

"Galima pafantazuoti - jeigu kiekviename automobilyje būtų įmontuotas alkoholio detektorius, tada nereikėtų jokių bausmių. Esi neblaivus - automobilis neužsiveda. Kol nėra kontrolės, visada atsiras žmonių, kurie situaciją įvertins ir mėgins "prašokti". Jeigu žmogus žinotų, kad sėdęs neblaivus prie vairo būtų sulaikytas, elgtųsi kitaip. O kiek nesulaikyta? To masto nežinome. Tokie vairuotojai skleidžia žinią kitiems, kad esą važiavau, nepagavo ir panašiai", - teigė A. Slatvickis.

Jis neabejoja, kad šiuo metu baudos ir sankcijos yra sumenkinamos - tai rodo praėjusiais metais pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičius.

"Žmogus neturi būti įbauginamas, tačiau apribojimai reikalingi. Pagrindas turėtų būti paties žmogaus suvokimas. Ko gero, nuo mokyklinio amžiaus vaikų reikėtų pradėti - teikti informaciją, kad alkoholio vartojimas turi būti saikingas. Tai ne tikslas, o tik priemonė. Saikingo alkoholio vartojimo informacija būtų kur kas naudingesnė nei bausmės ir gąsdinimai. Gąsdinimai, deja, nepadeda", - tikino psichiatras.

Jis nemano, jog neblaivūs asmenys prie vairo sėdi dėl informacijos stokos, kadangi šiais laikais informacija internetu lengvai pasiekiama kiekvienam.

Užsienio patirtis

Šiuo metu Švedijoje vairuojant lengvąjį automobilį leidžiamas alkoholio kiekis organizme siekia 0,2 promilės, kai Lietuvoje - 0,4. Skandinavai taip pat taikė atsitiktinę tikrinimo keliuose patikrą. Tai iš dalies pasiteisino, kadangi visuomenė įžvelgė riziką įkliūti. Visgi 25 proc. avarijų buvo sukelta dėl neblaivių vairuotojų.

Švedai kaip sėkmingą praktiką įvardija keliuose eismo kryptis atskiriančius atitvarus. Tai avarijų skaičiaus nesumažina, bet sumažina padaromą žalą.

Švedijoje 90 proc. mokyklinių autobusų turi įdiegtus alkoblokus. Panašią tvarką naudoja ir taksi kompanijos, o to reikalauja miestų savivaldybės. Prie vairo įkliuvęs neblaivus vairuotojas praranda pažymėjimą arba savo lėšomis į asmeninį automobilį įdiegia alkobloką. Maždaug 40 proc. pažeidėjų rinkosi pastarąją programą.