Galvoti apie kompensaciją - pažeidimas

Apie tokią perspektyvą juos įspėjo patys policijos patruliai, kuriuos žmonės kvietėsi tikėdamiesi, jog pareigūno įformintas įvykis taps svariu įrodymu reikalaujant kompensacijos už sugadintą turtą iš kelio savininkų.

Krito vienas po kito

Sekmadienio naktį Kairių gatvė mirksėjo kaip girlianda papuošta kalėdinė eglutė - vienoje jos atkarpoje išsirikiavo avarinius žibintus įsijungusių automobilių virtinė. Visi jie buvo apgadinti po to, kai įvažiavo į gatvės dangoje žiojinčią duobę.

Prie šios eilės netrukus prisijungė ir "Peugeot 406" vairavusi klaipėdietė Olga Milerienė.

"Mačiau greitį ribojančius ženklus, mačiau eilę automobilių su mirksinčiais avariniais signalais, tad važiavau tikrai atsargiai. Į duobę patekau kai sukau į kelkraštį. Buvo prakirsta mano automobilio padanga bei apgadintas diskas. Dar reikės nuvažiuoti į autoservisą, kad apžiūrėtų automobilio dugną. Pamaniau, kad reikia apie įvykį pranešti policijai - tai juk būtina norint išsireikalauti kompensaciją iš kelininkų. Pareigūnai atvyko, tačiau iš karto perspėjo, jog man gresia bauda už sukeltą eismo įvykį, ir dar kartą pasiteiravo, ar noriu, jog jis būtų įformintas. Manau, kad jie puikiai atliko savo pareigą ir šioje situacijoje pasielgė žmogiškai, nes yra tokie pat įkaitai, kaip ir vairuotojai", - pasakojo nusivylusi moteris.

Ji teigė, kad ir kitų automobilių vairuotojai taip pat greitai apsisprendė dėl avarijų įforminimo bei galimybių gauti kompensacijas - pasikeikę jas pamiršo ir, pasikeitę ratus ar išsikvietę techninę pagalbą, išvažiavo.

Klaipėdietė neprisiminė, kurį Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį ji galėjo pažeisti, atsimena tik tiek, kad bauda už pažeidimą yra 100-300 litų.

"Stebina ne tai, kad kelininkai nereaguoja į nusiskundimus. Stebina tai, kad įvažiavęs į duobę ir apgadinęs savo turtą dėl netvarkomo kelio žmogus yra dar ir kaltas dėl įvykio ir privalo sumokėti baudą", - sakė ji.

Patarimas: skųskite nutartis

Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Gintaras Aliksandravičius yra girdėjęs apie panašius nutikimus ir teigia, kad tokiais atvejais yra ne vienas pagrindas bausti vairuotoją.

"Yra aibės Kelių eismo taisyklių punktų, kurie galėjo būti pažeisti. Moterį galbūt buvo galima nubausti už ženklų nepaisymą", - sakė jis.

G. Aliksandravičius nemano, jog, siekiant išvengti tokių situacijų, reikėtų inicijuoti kai kurių teisės aktų pakeitimus. Vairuotojams jis siūlo aktyviai realizuoti savo teisę skųsti nutartis ir bandyti įrodyti, kad yra nubausti nepagrįstai.

"Panašių situacijų būtų galima išvengti tik tokiu atveju, jeigu nebūtų duobių. Būtų idealu. Deja, taip nėra, tačiau nemanau, kad kelių savininkai tingi arba sąmoningai ignoruoja vairuotojų lūkesčius - yra tam tikras finansavimas, tam tikri prioritetai. Galvelę ant pečių kiekvienas turime ir privalome kiekvieną kartą adekvačiai reaguoti", - kalbėjo tarnybos viršininkas.

Kelių eismo taisyklės numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į kelio būklę, meteorologines sąlygas bei eismo intensyvumą, jog galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

"Lietuvos draudimo" atstovė ryšiams su visuomene Rūta Apeikytė teigia, kad jeigu automobilis buvo apdraustas kasko draudimu ir įvažiavus į duobę buvo apgadinta daugiau nei vien tik jo padanga, bendrovė patirtą žalą atlygins ir esant reikalui išlaidų reikalaus iš kelio savininko. Tiesa, bendrovės pranešime teigiama, kad vairuotojams reikėtų būti socialiai atsakingiems ir įvažiavus į duobę išsikviesti policiją.

Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda sako negirdėjęs, jog kas nors iš savivaldybės būtų reikalavęs kompensacijos už apgadintą automobilį.

"Duobės nuolat užtaisomos, šiemet tam išleidome jau milijoną litų. Vienos duobės neieškome visą dieną - gauname signalų, važiuojame ir tikriname", - sakė jis.

Atsiranda per naktį

Minėtoji Kairių gatvė yra tikra miesto garsenybė. Netoli incidento vietos šiuo metu stovi važiavimo greitį iki 30 km/h ribojantis ženklas, vandens pilna duobė pažymėta "Stop" juosta.

Ši gatvės atkarpa jau porą metų priklauso Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, kuri dar rugsėjį su UAB "Hidrostatyba", veikiančia pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB "Žemaitijos keliai" ir UAB "Lemminkainen Lietuva", pasirašė 32,7 mln. litų vertės rekonstrukcijos sutartį.

"Gatvės rekonstrukcija turi būti atlikta per 30 mėnesių nuo sutarties pasirašymo. Šiuo metu rengiamas projektas, realūs darbai prasidės kitais metais. Nepaisant to, nuo pat gatvės perdavimo mes nuolat ją lopome, operatyviai reaguojame į pranešimus ir patys prižiūrime, tačiau čia nėra komunikacijų, tad po stipresnio lietaus duobės atsiveria ir per naktį", - sakė Uosto direkcijos Infrastruktūros skyriaus viršininkas Vidmantas Paukštė.