Elektromobilių era dar neišaušo, nors degalai žvėriškai brangsta

Beveik niekas neabejoja, kad anksčiau ar vėliau įprastus automobilius pakeis elektromobiliai. Nors visas pasaulis jau daro pirmuosius ir gana didelius žingsnius jų link, Lietuvos valdžia kol kas lieka ištikima sau - tik kalba, o ne realiai veikia.

Lietuvoje - štilis

Praėjusią savaitę Lietuvos paštas pristatė elektromobilį, kuriuo bendrovės darbuotojai važinės mažiausiai trejus metus.

Ši žinia vėl privertė prisiminti šios vienos ekologiškiausių transporto priemonių padėtį šalyje. O ji labai elementari. Galima drąsiai teigti, kad paštininkų atvejis yra išimtis, kuri tik patvirtina taisyklę.

„Be valstybės subsidijų jokios naudos nebus“, - patikino „Respubliką“ Lietuvos elektromobilių asociacijos valdybos pirmininkas Laurynas Jokužis.

Jo teigimu, šiuo metu šalyje yra per šimtas elektra varomų transporto priemonių. Iš jų elektromobilių - vos apie dvidešimt.

„Nors labai daug kalbama apie elektromobilių ekologiškumą ir ekonomiškumą, realiai jais važinėti skatinama tik suteikiant nemokamą stovėjimą didžiausiuose šalies miestuose. Bandėme kalbėti, kad jiems nebūtų taikomas pridėtinės vertės mokestis, tačiau į mus pažiūrėjo labai piktai, nes niekas neturi pinigų. Tuo tarpu užsienyje tokiam transportui įvairių lengvatų, tarp jų ir mokestinių, negailima“, - sakė minėtos asociacijos vadovas.

Nepaisant to, Lietuva tvirtina šioje srityje ne tik nesiruošianti likti nuošalyje, bet ir planuojanti žengti priekyje. Pasaulio ekspertai mano, kad 2020 metais apie 10 proc. visų kelyje riedančių automobilių sudarys elektra varomi modeliai, o mūsų šalies planas - tokių transporto priemonių 2020 metais turėti net apie 152 tūkstančius.

Brangus malonumas

Viena didžiausių elektromobilių problemų yra jo brangumas - apie 140 tūkstančių litų. Didžiąją dalį šios sumos sudaro baterijos kaina. Pašto nuomojamo itališko „Tazzari Zero“ visos komplektacijos kaina siekia 110 tūkst. litų.

„Aišku, kad tai brangu. Todėl ir būtinos valstybės subsidijos. Tiesa, dar galima paprastą mašiną paversti elektromobiliu. Tai padaryti Lietuvoje kainuoja apie 55 tūkstančius litų“, - sakė L.Jokužis.

Todėl nenuostabu, kad tokių automobilių įsigyti kol kas neskubama. Tuo labiau kad jais važinėjant per metus pavyksta sutaupyti tik kelis tūkstančius litų. Kai kuriose Europos šalyse ši problema sprendžiama paprastai. Adekvačios klasės automobilio įprastu benzininiu arba dyzeliniu varikliu rinkos kainos skirtumas nuo elektromobilio yra kompensuojamas nuo 35 iki 50 proc.

Estijos valdžia pasielgė dar elementariau. Nupirko 500 elektra varomų automobilių, kuriais važinėja socialiniai darbuotojai.

Elektromobiliai gaminami ir Lietuvoje. Tiesa, kol kas tik vienetai. Jie ne tik važinėja mūsų keliais, bet ir parduodami užsienyje. Vieno jų kaina siekia apie 135 tūkstančius litų.

Ją būtų galima gerokai sumažinti, jei gamyba taptų masinė. Anot specialistų, Lietuvoje tam yra visos sąlygos ir reikiama įranga.

Miesto transportas

Lietuvos elektromobilių asociacijos interneto puslapyje pateiktame elektromobilių įkrovimo stotelių žemėlapyje puikuojasi tik du miestai - Vilnius ir Kaunas.

Pasak L.Jokužio, tai jokia problema, nes elektromobilis yra miesto automobilis, neskirtas tolimoms kelionėms.

„Visiškai pakrautas toks automobilis gali nuvažiuoti 120-160 kilometrų. Miestui šio atstumo per vieną dieną visiškai užtenka. Įkrauti jį galima bet kokiame garaže, prijungus laidą prie įprasto 220 voltų įtampos elektros lizdo. Pasikrauna per maždaug aštuonias valandas“, - sakė L.Jokužis.

Nuvažiuoti 100 kilometrų elektromobiliu kainuoja 7-8 litus, apie penkis kartus mažiau nei benzinu varomu automobiliu.

Lietuvos pašto naudojamas „Tazzari Zero“ sveria beveik 550 kg ir pasiekia didžiausią 100 km/h greitį. Šiuo elektromobiliu labai trumpai naudojosi ir Klaipėdos miesto savivaldybė.