Elektromobilių ateitis - šviesi ir greita

Pasak susisiekimo ministro patarėjo Rolando Bražinsko, šiuo metu Lietuvoje jau yra įregistruota per 20 elektrą naudojančių transporto priemonių, įskaičiuojant ir motociklus.

"Mūsų politika tokia - jokių administracinių trukdžių neturi būti", - sakė jis, prisimindamas praėjusiais metais vykusią konferenciją elektromobilių tema, kai buvo įvardytos problemos, trukdančios šio tranporto plėtrai Lietuvoje.

Nuo to laiko šis tas nuveikta - parengta tvarka, pagal kurią galima registruoti perdirbinius, t. y. įprastines transporto priemones, perdarytas į elektromobilius. Tokių užregistruota jau yra.

Be to, kalbama ir apie Lietuvos reklamavimą pasaulyje kaip šalies, patrauklios gaminti elektromobilius.

"Turime laisvąsias ekonomines zonas, puikų inžinerinį potencialą", - sakė R. Bražinskas.

Laukia standarto

Pasak jo, elektromobilių plėtrai Lietuvoje esama keleto kliūčių. Viena iš jų - kaina.

"Jie brangūs, ir turi praeiti laiko, kad taptų kasdienybe", - sakė R. Bražinskas.

Dar viena problema - įkrauti tokių automobilių baterijoms reikalinga infrastruktūra. Tiesa, R. Bražinskas atkreipia dėmesį, kad tvarka čia esanti liberali. Planuojama, jog stotelės nebus atiduodamos į rankas kokiems nors monopolininkams, o dygs automobilių stovėjimo aikštelėse, prie universitetų ir t. t. Jas įrengti esą gana paprasta. Prieš mėnesį Kaune jau pastatyta pirmoji elektromobilių įkrovimo stotelė.

Tačiau kol kas šalies valdžios mastu su infrastruktūra neskubama - ES lygmeniu šių metų pabaigoje planuojama patvirtinti bendrą elektros šakutės standartą, kad su elektromobiliais būtų išvengta tokio neapsižiūrėjimo, kaip su mobiliaisiais telefonais.

"Be stotelių elektromobilių tinklo plėtra negali būti tokia, kokios norėtume, bet pirmieji tokie automobiliai gali rastis - juk juos galima įkrauti savo namuose", - pastebi R. Bražinskas.

Vienas iš elektromobilių minusų, kol kas ribojančių jų naudojimą, yra ir palyginti trumpas atstumas, kurį galima nuvažiuoti vienu baterijos įkrovimu. Jis siekia iki maždaug 150 kilometrų.

Tačiau R. Bražinskas neabejoja, kad elektromobilių ateitis - šviesi ir greita, ypač jei ir toliau bus stebimos tokios kuro kainų kilimo tendencijos kaip dabar. Anot jo, pasaulio mokslininkai prognozuoja, jog 2020 metais elektromobiliai jau sudarys 10-15 proc. naudojamų transporto priemonių.

Pagal Europos Komisijos priemonių planą, iki 2030 metų miestuose automobilių su benziniais varikliais turėtų sumažėti perpus, o nuo 2050-ųjų planuojama jiems apskritai uždrausti įvažiuoti.

100 km - 5 Lt

Lietuvos elektromobilių asociacijos direktorius Vaidotas Lašas taip pat nusiteikęs optimistiškai.

"Neblogos perspektyvos", - neabejoja jis, pridurdamas, jog nė kiek nesame atsilikę nuo kitų šalių - nėra taip, kad kas nors pasaulyje būtų stipriai pažengęs šioje srityje.

Pavyzdžiui, estai žengė žingsnį į priekį jų valdžiai išmainius taršos leidimus į 500 elektromobilių ir 250 stotelių. Latviai turi idėjų padaryti ekologinę trasą, t. y. elektromobilių kelią su įkrovimo stotelėmis, kuriuo būtų galima keliauti iš Skandinavijos į Kuršių neriją.

Europoje postūmį naudoti mažiau aplinką teršiančius automobilius suteikia mokesčių bazė - daugelyje šalių transporto priemonių savininkai moka mokesčius, skaičiuojamus pagal automobilio variklio tūrį bei jo senumą, išmetimų dydį.

Anot V. Lašo, Lietuvoje pagrindinis stabdis yra vartotojų švietimas.

"Žmonės iki galo nesupranta, kas yra elektromobilis, kokia jo koncepcija - kada tokia transporto priemonė tinkama, o kada ne. Maždaug 10-20 proc. mūsų šalies gyventojų tai būtų ideali transporto priemonė, bet ne visiems", - sakė V. Lašas.

Idealu, anot jo, elektromobiliais važinėti yra miestų gyventojams, kasdien nuvažiuojantiems iki kokio 100 kilometrų, taip pat įmonėms, kurių darbuotojai nuolat turi reikalų nedideliais atstumais. Elektromobilis nėra skirtas kelionėms iš Klaipėdos į Vilnių, bet važinėjantis po miestą jis puikiai tinka ir sutaupo nemažai lėšų.

"Pats kuras yra pigesnis 5-7 kartus. Elektra nuvažiuoti 100 kilometrų kainuoja apie 5 litus", - sakė V. Lašas.

Anot jo, reikėtų tik nepamiršti, kad elektromobilio pradinė investicija būtų didesnė nei įprasto automobilio, tačiau eksploatacija nėra brangi - nereikia keisti tepalo, filtrų ir pan. Su tomis pačiomis baterijomis galima nuvažiuoti 300-450 tūkst. kilometrų, taigi jos ilgaamžiškesnės ir už kai kuriuos automobilius.

Pasak V. Lašo, neseniai Kaune vykusioje parodoje viena kompanija pristatė galimybę perdirbti įprastą automobilį į varomą elektra. Be paties automobilio kainos, perdarymas kainuoja nuo 51 tūkst. litų (be PVM).

"Susidomėjimas buvo labai didelis, tai buvo vienas lankomiausių stendų. Užsakymų taip pat yra", - sakė V. Lašas.