Elektromobiliams įsibėgėti valdžia nepadeda

Juos galima suprasti: elektromobiliai kainuoja vidutiniškai 20 tūkst. litų brangiau nei vidaus degimo variklius turintys automobiliai, nėra lengvatų juos perkant ir nėra jokios reikalingos infrastruktūros, t. y. paprasčiausių elektromobilių įkrovimo stotelių.

Visa tai žinoma, tad klausimas kitas - ar padėtis pasikeis?

"Manau, kad jau po 10 metų šeštadalį, arba maždaug 15 proc., Lietuvos automobilių parko galėtų sudaryti elektra varomos transporto priemonės", - prognozuoja Vilniaus Gedimino techniko universiteto (VGTU) docentas daktaras Vigilijus Sadauskas. Tačiau čia pat prideda: "Jeigu šalies valdžia imsis realių darbų, o ne kalbų".

Vienas praėjusį savaitgalį Vilniuje VGTU Transporto inžinerijos fakulteto Saugaus eismo centro bei Energetikos ir technikos muziejaus surengtos konferencijos "Elektromobiliai Lietuvoje jau tuoj (?)" iniciatorių konstatuoja, jog kol kas mūsų šalyje nepadaryta beveik nieko atidarant vartus elektromobiliams.

"Be valdžios veiksmų jokių pokyčių nebus. Ji turi įrodinėti žmonėms, kad elektromobiliai yra naudingi ir aplinkosaugos atžvilgiu, ir ekonomiškumo. Ji turi numatyti mokesčių lengvatas, kokios egzistuoja visame pasaulyje. Ji turi inicijuoti infrastruktūros plėtrą. Tačiau viskas, ką sugebėta padaryti - kelios premjero frazės apie greitą elektromobilių naudojimą Lietuvoje, panašios į kalbas apie Naujųjų Vasiukų statybą iš Ilfos ir Petrovo romano "Dvylika kėdžių", - teigia V. Sadauskas.

Apie lengvatas - nė žodžio

Pasak jo, geriausias pavyzdys Lietuvai galėtų būti Estija - ji sugebėjo išmainyti neišnaudotus taršos leidimus į 508 "Mitsubishi i-MiEV" elektromobilius ir priedo dar gavo 250 jų įkrovimo stotelių. Šie elektra varomi automobiliai bus padalinti valdžios įstaigoms bei savivaldybėms.

"Estai tiesiog ėmė ir padarė. O Lietuva vietoje to nutarė rengti elektromobilių strategiją, kuri kainuos neaišku kiek, bus baigta neaišku kada, o jos nauda - neaišku kokia. Kurti strategijas nėra efektyvu", - įsitikinęs VGTU docentas.

Nuo ko reikėtų pradėti? Anot V. Sadausko, viskas turi būti daroma kompleksiškai.

"Valdžia - nesvarbu, Vyriausybė, kokia nors ministerija ar savivaldybė - įsigyja bent 10 elektromobilių ir kartu su privačiomis struktūromis, pavyzdžiui, prekybos centrais, viešose vietose įrengia 10 įkrovimo stotelių. Ir tada tris keturis mėnesius kiekvieną savaitgalį vairuotojams viešai demonstruoja, kas yra elektromobilis, kuo jis patogus ir kiek ekonomiškas. Daug ką pasiekti lengva aiškinant ir šviečiant. Bet dabar net to nedaroma.

Kitas žmonėms svarbus momentas, kainos, irgi iš dalies priklauso nuo valdžios - mokesčių lengvatų pavidalu, kaip yra daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Bus daugiau įkrovimo stotelių, didesnės lengvatos - daugiau pirks elektromobilių. Daugiau pirks - jie labiau pigs", - sako universiteto atstovas.

Anot jo, yra paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, 100 tūkst. Lt kainuojantis "Mitsubishi i-MiEV" galėtų atpigti iki 48 tūkst. Lt, jei šis modelis sudarytų bent dešimtadalį visų "Mitsubishi" parduodamų automobilių.

Kol kas apie galimas lengvatas elektromobilių pirkėjams Vyriausybė net neužsiminė. Nekalbama apie tai, kad tokių mašinų savininkai miestų centruose būtų atleisti nuo stovėjimo mokesčių.

Nėra kur įkrauti

Tačiau ne tik valdžia, pasak V. Sadausko, neskuba tiesti kelių į Lietuvą elektromobiliams.

"Keista, tačiau didieji prekybos centrai iki šiol neįrengė nė vienos elektromobilių įkrovimo stotelės. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose tai - įprasta praktika. Aišku, ten elektromobilių rinka jau nemaža, bet pas mus verslininkai net nekalba apie galimybes ateityje prisivilioti elektromobilių vairuotojus.

Tai tikrai nekainuotų daug. 5 kilovatvalandės porai valandų, per kurias baterijos būtų įkraunamos bent minimaliai, kainuotų 4 litus", - teigia docentas.

Jo žiniomis, šiuo metu Lietuvoje tėra vos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės: viena, viešoji, atidaryta balandį Kaune, antra, eksperimentinė, pradėjo veikti birželį Vilniuje.

Anot V. Sadausko, kol kas tik energetikai Lietuvoje rimčiau ruošiasi elektromobilių aptarnavimui.

"Įmonė LESTO imasi planavimo, kiek elektros energijos reikėtų papildomai, jei vairuotojai imtų masiškai krauti elektromobilių akumuliatorius. Be to, svarstoma ir galimybė diegti tokias stoteles, kurios ne tik atiduotų elektromobilių baterijų sukauptą energiją, tačiau ją ir priimtų - iš, sakykime, stovinčio įkrauto elektromobilio", - sako vienas konferencijos iniciatorių.

V. Sadauskas pripažįsta, kad elektromobilių populiarumas priklauso ir nuo pačių gamintojų, tiksliau, jų inžinerinių sprendimų.

"Žmonės nori, kad elektromobiliu po vieno baterijų įkrovimo būtų galima nuvažiuoti 400-500 km, o ne dabar siūlomus 160 km. Kitas dalykas - baterijų įkrovimo laikas. Dabar jis trunka 2-6 valandas, o pageidautina, kad būtų sugaištama panašiai, kiek trunka įsipilti benzino. Šie klausimai juda į priekį, gamintojai vysto technologijas", - optimizmo nepraranda specialistas.

Infrastruktūra - netolimoje perspektyvoje

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Su VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" vadovais jau kalbėjome apie galimybę elektromobiliams leisti nemokamai stovėti miesto centre. Tą dalyką labai palengvintų vienodas elektra varomų automobilių ženklinimas - kad kontrolieriai žinotų, jog šios transporto priemonės stovėjimo apmokestinti nereikia. Tad būtina išspręsti šį niuansą. Be to, bendravau su įmonėmis, pasiruošusiomis įrengti elektromobilių baterijų įkrovimo stoteles. Tą galima padaryti nors ir šiandien, bet reikia ir nustatyti vietas, ir nuspręsti, gal naudingiau tas stoteles įrengti ne privačių struktūrų, o savivaldybės sąskaita. Tai - netolima perspektyva.

"Mitsubishi i-MiEV"

Aleksandras PETROVAS, UAB "Autovytaras" vadovas
Oficialiai "Mitsubishi i-MiEV" modelis Lietuvoje pardavinėjamas, jį galima užsisakyti, nors bandyti prieš perkant teks važiuoti į užsienį. Situacija tokia: besidominčiųjų yra, bet niekas dar jo mūsų šalyje neįsigijo. Nieko stebėtino - nėra nei valstybės paramos, nei infrastruktūros.

"Nissan Leaf"

Linas ŽVIRBLYS, "Nissan" pardavimo vadovas Lietuvai
Kadangi "Leaf" yra elektromobilis, t. y. specifinis modelis, galimybių pardavinėti jį Lietuvoje kol kas nėra. Nei šalies valdžia turi kėslų palenkgvinti pirkėjams naštą, nei infrastruktūros yra. Jei keisis ši situacija, keisis ir "Nissan" požiūris į mūsų rinką.

"Opel Ampera"/"Chevrolet Volt"

Kęstutis LINGYS, UAB "Armi Servisas" direktorius
Nors Europoje parduodami ir "Chevrolet Volt", ir "Opel Ampera", Lietuvoje jų nusipirkti negalima. Pardavėjams yra tam tikri reikalavimai - reikia investuoti apie 50 tūkst. eurų į darbuotojų mokymą, pardavimo vietų įrengimą. To daryti neapsimoka, nes nėra paklausos, valstybė neremia pirkėjų, nėra infrastruktūros. Manau, artimiausius kelerius metus perspektyvų prekiauti elektromobiliais Lietuvoje nebus.

Lengvatos Europoje

Airijoje perkant elektromobilį grąžinama 5 000 eurų.
Austrijoje elektromobilių savininkams nereikia mokėti nei kuro mokesčio, nei kasmėnesinio automobilio mokesčio.
Belgijoje elektromobilio pirkėjui kompensuojama 30 proc. jo vertės (bet ne daugiau 9 190 eurų). Tokios mašinos registravimas įkainotas mažiausiai (61,50 euro), už jį mokamas ir mažiausias metinis naudojimo mokestis (71,28 euro).
Didžiojoje Britanijoje elektromobilio pirkėjui kompensuojama daugiausiai 5 000 eurų ar 25 proc. nuo mašinos vertės, už jį nereikia mokėti kasmetinio mokesčio.
Estijoje, nepatvirtintais duomenimis, neseniai priimtas sprendimas elektromobilio pirkėjui kompensuoti net 18 000 eurų. Tai - didžiausia tokio pobūdžio lengvata visame pasaulyje.
Graikijoje elektromobilių registravimas yra nemokamas.
Italijoje elektromobilio savininkas atleidžiamas nuo kasmetinio naudojimo mokesčio penkeriems metams nuo registravimo datos. Vėliau mokamas kasmetinis mokestis yra nuo 75 proc. mažesnis nei už tos pačios klasės benzininius automobilius.
Liuksemburge elektromobilio pirkėjui kompensuojama 3 000 eurų (iki šių metų gruodžio 31 d.), jei jis įsipareigoja naudoti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių.
Nyderlanduose elektromobilio savininkui nereikia mokėti nei registravimo, nei kasmetinio naudojimo mokesčio.
Portugalijoje pirmiesiems 5 tūkstančiams elektromobilių pirkėjų grąžinama 5 000 eurų (dar 1 500 eurų pridedama, jei žmogus tuo pačiu metu atsisako savo seno automobilio), jie nemoka nei registravimo, nei kasmetinio naudojimo mokesčio.
Rumunijoje nemokamas elektromobilio registravimas (vadinamasis taršos mokestis).
Švedijoje elektromobilio, kuris naudoja iki 37 kWh šimtui kilometrų kelio, savininkas 5 metams atleidžiamas nuo kasmetinio naudojimo mokesčio.