Elektromobiliai prievartos būdu neatvažiuos

Elektromobiliai prievartos būdu neatvažiuos

Europos Sąjungos (ES) valdžios institucijų elgesyje - nieko naujo. Kaip šiam britų pradėtam klibinti monstrui jau tapo įprasta, sprendimai priimami direktyviniu būdu. Tokiu pačiu būdu europiečiams bandoma įskiepyti ir meilę elektromobiliams.

ES verčia automobilių pramonę pereiti prie hibridinių ir elektra varomų modelių gamybos. Tiesa, tiesioginio nurodymo pradėti daugiau gaminti tokių transporto priemonių nėra, tačiau viskas slepiasi po kitokia iniciatyva - leisti 2020 metais pardavinėti tik tokius automobilius, kurių tarša neviršija 95 g/km. Tai jau patvirtinta, o dabar "ekolobistai" bando prastumti naujus skaičius - 60 g/km nuo 2025-ųjų.

Nors teigiama, kad tokio termino automobilių gamintojams pasiruošti ekologiškesnių transporto priemonių gamybai turėtų užtekti, Didžiosios Britanijos tyrimų kompanijos "Ricardo-AEA" atliktas tyrimas byloja, jog įgyvendinti planuojamus normatyvus bus sunku.

Tyrimo autorių teigimu, 60 g/km ribos būtų galima pasiekti, jei 2025 metais pusė visų naujų parduodamų automobilių ES būtų hibridiniai modeliai (arba 22 proc. būtų hibridiniai modeliai, o 7 proc. - elektromobiliai, arba 24 proc. automobilių Europoje būtų elektromobiliai).

2010-aisiais tokių transporto priemonių ES buvo vos 0,1 proc. viso parko, hibridinių modelių - 1 proc., tad abejojama, ar per 15 metų padėtis taip kardinaliai pasikeistų, kaip planuojama. Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA teigia, kad bendras hibridinių ir elektra varomų modelių skaičius 2025 m. gali būti ne didesnis 2-8 proc.

Nepaisant to, ES biurokratai lyg prisukti tvirtina, kad padėtis keičiasi - štai aplinkosaugos komisarė Koni Hedegard (Connie Hedegaard) pareiškė, esą viską ištaisytų Europos Komisijos siūlomi planai patvirtinti minimalų privalomą skaičių vienodo tipo elektros, vandenilio bei dujų degalinių ES šalyse. Tokių vietų 27 valstybėse iki 2020 metų tikimasi matyti net 795 tūkstančius.

Tuo tarpu dabartinė padėtis nieko gero nežada - gimtojoje eurokomisarės Danijoje tėra vos 280 elektromobilių įkrovimo vietų, o dėl skirtingų įkrovimo įrangos standartų danai net negali elektromobiliais keliauti į kaimyninę Vokietiją, nes ten esančiose 2 000 stotelių paprasčiausiai negali įkrauti jų baterijų.

Kelios Vakarų Europos valstybės - Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Ispanija, Danija - jau turi nacionalinius planus, kaip iki 2020 metų padidinti elektromobilių pardavimą iki 7 mln. vienetų. Palyginti - 2011 m. Vokietijoje buvo parduota 1 858, Prancūzijoje - 1 796, Norvegijoje - 1 547, Didžiojoje Britanijoje - 1 170 elektromobilių.

Ekspertai sako, kad ne elektros stotelių trūkumas ar jų įrangos skirtumai yra pagrindinis elektromobilių rinkos didėjimo stabdys, bet didelės šių transporto priemonių kainos.

"Pagrindinis barjeras yra būtent elektromobilių kaina, ir jos naujų įkrovimo vietų steigimas nesumažins. Pritraukti pirkėjus gali įvairios lengvatos, pavyzdžiui, mokesčių ar automobilio registravimo lengvata", - tikina jie.

Su tuo sutinka ir gamintojai. "Bendro rezultato bus galima pasiekti tik tada, kai bendradarbiaus energijos tiekėjai, infrastruktūros ir įrangos gamybos kompanijos, automobilių gamintojai - visapusiškai palaikomi nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų", - pareiškė ACEA atstovai.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder