Ekspertai: 75 proc. vairuotojų permoka už automobilius dėl atsuktos ridos

Ekspertai atkreipia dėmesį, jog vairuotojai Lietuvoje nėra linkę pirkti naujų automobilių, tačiau už naudotus gerokai permoka, nes didžioji dauguma jų būna su atsukta rida.

„Regitros“ statistika atspindi, jog dauguma naudotų automobilių atkeliauja iš Vakarų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos. Tarp Lietuvos vairuotojų jie itin populiarūs, jeigu yra apynaujai – 3-5 metų senumo, o rida neviršija 200 tūkst. kilometrų.

Pasak automobilių pirkimą lizinguojančios „UniCredit Leasing“ bendrovės Lietuvoje pardavimų direktoriaus Aurimo Kuncos, mūsų šalyje automobiliai, nepravažiavę 200 tūkst. kilometrų ribos, atrodo kaip ganėtinai patrauklus pasiūlymas. Tačiau susimąstyti verčia tai, kad, tarkime, Vokietijoje, to paties gamintojo, panašios būklės ir amžiaus lengvasis automobilis, kainuoja gerokai brangiau. O juk būtent Lietuvoje jo kaina turėtų būti didesnė, nes pargabenti iš Vokietijos į Lietuvą automobilį nemažai kainuoja.

„Atsakymas į klausimą, kaip taip gali būti, gana paprastas – į Lietuvą atvežti automobiliai yra pravažiavę ženkliai daugiau nei nurodo dažnas pardavėjas. Ne paslaptis, kad Lietuvos naudotų automobilių rinkoje odometro duomenų klastojimas – gana paplitęs reiškinys. Skaičiuojama, jog perkant automobilį su suklastota rida prarandama iki 30 proc. jo vertės, todėl vairuotojai, kurie nenori permokėti nesąžiningiems pardavėjams, turėtų būti itin atsargūs ir įsitikinti, jog nebus apgauti dėl nurodytos ridos“, – teigia įmonės atstovas.

Paklaustas apie tai, kiek Lietuvoje parduodamų naudotų automobilių galimai yra su suklastotais odometro duomenimis, UAB „Patikimi automobiliai“ direktorius Vismantas Baršys teigė, kad į šį klausimą tiksliai atsakyti neįmanoma.

„Tokios statistikos tiesiog negali būti, kadangi prisipažįstančių apie atsuktą mašinos ridą yra labai nedaug. Tačiau, nenustebčiau, jeigu atlikus tyrimą paaiškėtų, jog Lietuvos rinkoje tokie automobiliai sudarytų tris ketvirtadalius. Dažniausiai pirkėjai nenori įsigyti automobilio nuriedėjusio daugiau negu 200 tūkst. km. Taigi, viršijusiems tokią ribą dažniausiai ir daromos korekcijos. O tiek kilometrų galima nuvažiuoti ir greičiau nei per du metus“, – atkreipia dėmesį V. Baršys.

A. Kunca pritaria, jog Vokietijoje visiškai normalu, kad automobilis per 2–3 metus nuvažiuoja virš 180 tūkst. km.

„Vokietijoje atstumai didesni nei Lietuvoje, tad tiek kilometrų įveikti nėra kažkas ypatingo. Tačiau ten automobiliai labiau prižiūrimi, negailima nei laiko, nei išlaidų kasmetinei patikrai. Praėjus garantiniam laikotarpiui, po 2–3 metų automobilis keičiamas nauju, o senasis, dažnu atveju, atvežamas į Lietuvą ir atsukus ridą parduodama už išpūstą kainą“, – pasakoja A. Kunca.

Apgavystės lengviausia išvengti tuomet, kai jis įsigijamas iš patikimų pardavėjų, dar geriau – naujų automobilių dilerių.

„Net turint didžiulę patirtį sunku atskirti, ar automobilis yra nuvažiavęs 200 tūkstančių, ar 500 tūkstančių kilometrų, jeigu buvęs automobilio šeimininkas prieš parduodant atlieka kosmetinį remontą. Taip pat vienas paprastesnių būdų išvengti tokio pirkinio – pasižiūrėti, kiek toks tvarkingas automobilis kainuoja kitose Europos šalyse. Jei nusižiūrėtas automobilis pigesnis – didelė tikimybė, kad būsite apgautas“, – tikino V. Baršys.

A. Kunca priduria, kad rizikuoti netenka perkant automobilį, kuris iš salono naujas buvo pirktas Lietuvoje ir kurio visa serviso istorija yra čia.