Dviratininkams ir pėstiesiems Klaipėdos gatvės per siauros?

Prasidėjus vasarai, vis daugiau klaipėdiečių vietoj prakaitavimo automobilyje ar viešajame transporte renkasi sveikesnį ir ekologiškesnį keliavimą dviračiais. Tačiau vis netyla šios transporto priemonės entuziastų priekaištai dėl itin prastos uostamiesčio dviračių takų sistemos. Pėstieji, savo ruožtu, skundžiasi dviratininkais, kurie rieda šaligatviais - pasitaiko avarinių situacijų, kai nukenčia abi pusės.

Reikia geresnių sąlygų

Pakalbinus keletą Klaipėdoje nuolat dviračiais važinėjančių žmonių, aiškėja pagrindinės problemos. Prisiekusiu dviratininku save įvardinęs Donatas sakė, kad labiausiai jį erzina "neužbaigti" dviračių takai. Anot pokalbininko, važiuojant taku, kuris netikėtai baigiasi aukštu borteliu, tenka laviruoti tarp šaligatviu einančių žmonių ir ieškoti nuožulnesnės vietos.

ČIA IR TEN. Internetiniuose dviratininkų forumuose nevengiama Klaipėdą lyginti su kitais Europos miestais pabrėžiant svetur išugdytą dviratininkų ir pėsčiųjų sąmoningumą - esą ten pėstieji patys dviratininkų saugosi, kad negautų baudos ar tiesiog spyrio į užpakalį.

"Savaime aišku, kai važiuoji nuo aukštesnio bortelio, tai labiau kenkia ir dviračiui, dėl to ir važiuoju ten, kur patogesnės nuovažos", - dėstė Donatas.

Tuo tarpu Sigita, kuri kiekvieną vasarą nuolat važinėja dviračiu ne tik mieste, bet pajūrio dviračių trasomis, teigė, kad pastarosiomis ji yra tikrai patenkinta, tačiau pačiame mieste pykdo takai, kurie tiesiog "pranyksta", o tolesnį maršrutą nurodančių ženklų taip pat nėra.

"Nesuprantu, negi taip sunku sutvarkyti, kad būtų galima ramiai važiuoti. Dažnai vasarą pas mane atvyksta draugai iš užsienio, o pirmą sykį važiuojant per miestą jiems buvo šokas", - pasakojo moteris.

Taikos prospekte sutiktas Vilius sakė, kad bendra dviračių takų būklė Klaipėdoje nėra labai prasta.

"Apskritai jie nėra tragiški, kaip daug kas sako. Man atrodo, kad jei turi netvarkingą dviratį, tai visur bus nepatogu važiuoti. Bet nors mano ir geras, prižiūrimas, bet važiuoti senamiesčio grindiniu, kaip reikalauja, yra baisu. Pats ten beveik visada važiuoju šaligatviu, bet jis siauras, o dar ir žmonės vaikšto", - aiškino vaikinas.

Pėstieji jaučia pavojų

"Vaikštau šaligatviu, kur man daugiau eiti? Šaligatviai yra skirti pėstiesiems, o ne dviračiams ar mašinoms. Jie turi važiuoti gatve, kad nekliudytų žmonėms", - kategoriškai teigė dviračių taku žingsniuojanti Julija.

Simona tvirtino, kad dviratininkai jai patinka, nes nemažai jos draugų taip pat mėgsta šią transporto priemonę.

"Pati dažniau važiuoju autobusais, bet retkarčiais pasivažinėju ir dviračiu kartu su draugais. Tai galiu drąsiai sakyti, kad kai kur tikrai neįmanoma važiuoti. Dėl to stengiuosi neiti dviračių takais, kad nekiltų problemų nei man, nei kitiems", - tvirtino pokalbininkė.

Tačiau, merginos nuomone, yra ir tokių dviratininkų, kurie menkai paiso kelio ženklų, net šviesoforų signalų.

"Nereikia stebėtis, kad žmonės piktinasi, juk dažnai nuomonę apie visus susidaro pagal keletą. Kai pamato tokius, kurie lekia nežiūrėdami, tai ir galvoja, kad visi taip laksto", - nusivylimo neslėpė Simona.

Didžiuliu greičiu per miestą važiuojančiais klaipėdiečiais nepatenkintas ir Vytautas.

"Važiuoja nekreipdami dėmesio, kad eina seni žmonės, mamos su vežimėliais, mažais vaikais. Jiems gi sunkiau greitai pasitraukti nuo to tako. O kitąsyk net jokio signalo neduoda, lenkia, išsigąsti gi žmogus, paskui ir sveikata gali sušlubuot", - pyko praeivis.

Į policiją kreipiasi per vėlai

Atvejų, kai pėsčiųjų ir dviratininkų nesutarimai persikelia į teisėsaugos institucijas, užregistruojama kiekvieną vasarą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis teigė, kad praėjusiais metais užregistruoti eismo įvykiai pėstiesiems ir dviratininkams susidūrus ne tik miesto, bet ir užmiesčio dviračių takuose, ant šaligatvių, pačiose gatvėse.

"Įvykus konfliktui, pranešimą dažniausiai gauname ne iš pėsčiojo ar dviratininko, bet iš ligoninės, kurios atstovai informuoja, kad tokioje ir tokioje gatvėje tada ir tada įvyko eismo įvykis, kuriame nukentėjo pėsčiasis ar dviratininkas. Bet dažniausiai nukentėję pėstieji į gydytojus kreipiasi ne iškart, o praėjus kelioms dienoms, tad policijai negali apibūdinti dviratininko, dviračio. Dažniausiai ir liudininkų neberasi", - apie dažnai pasitaikančius konfliktus kalbėjo R. Šideikis.

Pareigūnas patarė tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams prieš einant, važiuojant į gatvę, atsiversti Kelių eismo taisykles ir pasižiūrėti, kokie yra horizontalūs ženklinimai, kokie ženklai ką reiškia, einant ar važiuojant gatve visuomet atkreipti dėmesį į simboliką.

"Reikia visiems būti atidesniems. Žinoma, kai kuriems dviratininkams reikia sveiko proto - daugėja tokių, kurie mieste važiuoja per greitai. Žinoma, yra pareigūnai, kurie stebi, kad visi laikytųsi taisyklių, yra ir dviračiais važinėjantys patruliai. Pastebėjus pažeidimus primenama, kaip derėtų elgtis, arba skiriamos nuobaudos", - apibendrino Kelių policijos biuro viršininkas.

Iš abiejų pusių reikia sąmoningumo

Saulius RUŽINSKAS, Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys

Iš abiejų pusių reikia sąmoningumo. Dažniausiai jaunimas važiuodamas nekreipia dėmesio į pėsčiuosius, vyresni važiuoja atsargiau. Situacija turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, daugiausia galėtų padėti miesto valdžia, pastatydama visur ženklus. Dabar daug kur jų trūksta, pavyzdžiui, Herkaus Manto gatvėje dviračių takas - ant šaligatvio, bet nėra ženklo. Pavyzdžiu galėtų būti ir pajūrio dviračių trasa - turėjo perkelti ženklus, bet tai nėra padaryta. Tiltų gatvėje dviračių tako ant šaligatvių nėra, reikia važiuoti grindiniu, o ten nėra sudarytos sąlygos. Jei net policijos patruliai dviračiais važiuoja senamiesčio šaligatviais... Važiuodami gatve dviratininkai jaučia agresyvumą iš autobusų vairuotojų pusės - juos vairuotojai kliudo autobusų veidrodėliais. O dėl šaligatvių, žmonės įpratę, kad jei yra raudonos trinkelės, tai ten dviračių takas, bet kai kur taip nėra, užtai ir važiuoja. Žinoma, kai pėstieji nesureaguoja, kyla konfliktai. Bet kai kalti patys pėstieji, jie į policiją nesikreipia.

Už pažeidimus - baudos

Administracinis teisės pažeidimų kodeksas numato baudas eismo dalyviams už netinkamą elgesį

• Pėsčiųjų ėjimas, dviratininkų važiavimas draudžiamoje važiuojamojoje kelio dalyje, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklams užtraukia baudą nuo 50 iki 100 litų.
• Už pėsčiųjų ar dviratininkų sukeltą pavojingą situaciją kelyje - nuo 100 iki 200 litų.
• Už pavojingos situacijos sukėlimą ir kitų asmenų sveikatos sutrikdymą - nuo 300 iki 500 litų.
• Už apgadintas ar sugadintas transporto priemones, krovinius, kelius ar kitokį turtą - 100 iki 150 litų.
• Už važiavimą dviračiu neblaiviam asmeniui ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, priklausomai nuo apsvaigimo laipsnio, - nuo 300 iki 700 litų.