„Druskos sezonas“ baigiasi: vairuotojai skaičiuoja nuostolius

„Druskos sezonas“ baigiasi: vairuotojai skaičiuoja nuostolius

Žiemą Lietuvos keliuose itin gausiai barstomas natrio chloridas kenksmingas ne tik mūsų avalynei, bet ir automobiliams. Autoservisų vadovai, artėjant pavasariui, rikiuoja į eilę automobilius, paveiktus korozijos, ir nesupranta, kodėl keliai nebarstomi mažiau agresyviomis priemonėmis. Tačiau būdų apsaugoti savo automobilį nuo rūdžių atakų taip pat yra.

Kurios automobilių markės dažniausiai paveikiamos korozijos

„Pas mus jau toks mąstymas – jei yra kokie nors įlenkimai ar automobilis paveiktas korozijos, daugelis vairuotojų nori pralaukti visą žiemą ir tvarkyti tik atėjus pavasariui, kad vasarą būtų galima važinėti gražia mašina. O kas nutinka per tą laiką? Rūdys dar labiau ėda automobilį, todėl dažnai nepagalvoja, kad kokioje nors detalėje per žiemą ten jau gali būti kiaura. Tai dar labiau padidins remonto kainą“, – LRT.lt sako Kasparas Stirblys, autoserviso „Temis“ vadovas.   

Jo teigimu, vairuotojai savo transporto priemonėmis turėtų pasirūpinti dar prieš žiemą, nes korozijos paveikta dalis dar labiau rūdija. Pasak K. Stirblio, lietuviai savo transporto priemonėmis susirūpina tuomet, kai prasideda atodrėkis, baigiasi šalčiai ir gatvėse nebevažinėja druskos ir smėlio barstytuvai. Dažniausiai tai esą būna kovo mėnesį.

Autoserviso „Remlyga“ vadovas Aidas Danilovas taip pat teigia, kad būtent kovo ir balandžio mėnesiais daug klientų atvyksta su korozijos paveiktais automobiliais.

„Korozijos būna paveikiami slenksčiai, galiniai sparnai, galinės arkos, posparniai. Ten, kur nusėda nemažai druskų“, – LRT.lt kalbėjo A. Danilovas. 

Kurios automobilių markės – dažniausi servisų klientai? „Klientai – labai įvairūs. Iš praktikos galiu pasakyti, kad korozija dažniau pažeidžia japoniškus, korėjietiškus automobilius, kur yra apvalesnės skardos, daugiau pritaikytos šiltesniems kraštams. Vokiški automobiliai tvirtesni, „Volvo“ – vieni stipresnių ir sunkiau pažeidžiami korozijos“, – aiškino A. Danilovas. 

Tuo metu K. Stirblys teigia, kad net ir vokiški automobiliai, pavyzdžiui, 10 metų senumo „Volkswagen“ neretai būna stipriai pažeisti korozijos. „Keista, bet net ir „Opel“ šiuo klausimu kartais yra geresni nei „Volkswagen“. Dėl japoniškų automobilių reikia pasakyti, kad, pavyzdžiui, „Toyota“ rečiau užsuka pas mus. Labai neatsparios buvo senesni „Mazda 3“ ir „Mazda 6“ automobiliai – rūdydavo slenksčiai ir arkos. Dar sunku vertinti, kaip bus su naujais „Mazda“ modeliais. Sunku akcentuoti vieną modelį, nes viskas priklauso nuo konkretaus modelio“,  – LRT.lt komentavo „Temis“ vadovas.

Keikia barstomą druską

A. Danilovo nuomone, šalies keliuose barstoma per daug druskos arba ji yra per daug agresyvi, nes kitose valstybėse, kuriose taip pat barstomas natrio chloridas, automobiliai būna mažiau paveikiami korozijos. 

Tuo metu K. Stirblys teigia, kad daug ką lemia ir mūsų klimatas bei temperatūrų svyravimai. „Pas mus populiarūs atšilimai ir atšalimai: „Jei būna šalta ir druskos patenka ant automobilio, tačiau žmogus kartą per savaitę plovykloje jį plauna, nieko baisaus. Tačiau kai druskos ant automobilio išbūna kelias savaites ar mėnesį, dar prisideda atšilimai ir atšalimai, tai paveikia automobilį ir prasideda korozija“.

Ar įmanoma sustabdyti rūdžių atakas? Vienas iš būdų – dengti automobilius antikorozine danga.

UAB „Makvis“ vadovas, chemijos mokslų daktaras Kęstutis Mikučionis teigia, kad nerūdijančių automobilių nėra, bet nuo to apsisaugoti galima.

„Kai prieš daugybę metų iš rinkos stūmėme rusiškus automobilius ir pirkome užsienietiškus, buvo kalbama, kad viskas, kas cinkuota, nerūdija. Dalis tiesos tame yra, bet nerūdijančių automobilių nėra. Švedijos korozijos institutas, kuris kas penkerius metus išleidžia ataskaitą apie serijinių automobilių polinkį rūdyti, tą patvirtino – nerūdijančių automobilių nėra, o papildomas antikorizinis padengimas niekam nepakenkė.

Kuo anksčiau bus padengtas automobilis, tuo bus geriau. Dar viena nauja jų išvada yra ta, kad nauji automobiliai rūdija daugiau nei tie patys modeliai, pagaminti prieš 15 metų“, – LRT.lt teigė K. Mikučionis. 

Pasak chemijos mokslų daktaro, automobilių gamintojai dėl konkurencijos mažina savikainą.

„Pabandykit nenudažyti ar gražiai nenulakuoti automobilio – pirkėjas iš karto pastebės. O kaip siūlės ar uždaros ertmės kėbulo viduje? Pirkėjas tiesiog pamato blizgantį daiktą, sužino, kad variklis yra ekonomiškas, ir perka. Gamintojai tuo naudojasi ir netgi yra konfidencialūs laiškai, siunčiami gamintojų automobilių pardavėjams. Atvirai pripažįstama, kad yra sumažintos gamyklinės priemonės, todėl siūlo pasirūpinti papildomomis antikorozinėmis apsaugomis. Tuos laiškus gauna ir Lietuvos pardavėjai“, – sako K. Mikučionis.

Pasak K. Mikučionio, Lietuvoje barstoma druska išties itin kenkia mūsų transporto priemonėms.

„Kur didžiausia bėda? Mūsų skurdume. Natrio chloridas su priemaišomis yra pigiausias. Mažiau agresyvios druskos yra kalcio chloridas arba magnio chloridas. Pastarųjų efektyvumas yra kur kas didesnis ir jos sniegą bei ledą paverčia vandeniu net ir esant 14 laipsnių šalčio, o natrio chloridas – tik 10 laipsnių šalčio. Taigi kai būna labai šalta, kartais sumaišo druskas, bet tų efektyvesnių druskų kaina yra 3–4 kartus didesnė. Todėl perkama pigiausia, tačiau, jei iš tiesų padarytume naudos ir kaštų analizę, pamatytume kitokius skaičius. Kai pripila daug ir pigaus natrio chlorido, sumaišyto kartu su smėliu, o pavasarį tą smėlį gatvėse šluoja ir surenka. Viso to galima būtų išvengti, jei būtų naudojamos efektyvesnės priemonės“, – tikino chemijos mokslų daktaras.

Pasak K. Mikučionio, minėto Švedijos korizijos instituto ataskaitos taip pat parodė, jog vieni atspariausių automobilių nuo korozijos buvo „Volvo“, „Audi“, „Mercedes-Benz“ ir „BMW“. „Ankstesnėse ataskaitose šios automobilių markės buvo aukščiau už vidutinių automobilių. Žemiau buvo japoniški, korėjietiški automobiliai. Kadaise žemai buvo ir „Renault“, tačiau jie atsižvelgė į išvadas ir vėliau netgi „Renault Megane“ buvo įvertinta labai gerai“, – rezultatus pristatė K. Mikučionis.

Ar plauti automobilį žiemą?

Tarp vairuotojų kyla nemažai diskusijų, kaip dažnai ir ar apskritai reikia plauti automobilį žiemą, esant neigiamai temperatūrai.

„Paprastas pasiūlymas – druskas geriau nuplauti. Jei šalta, yra didelė minusinė temperatūra ir automobilis stovi lauke, galima jo neliesti, tačiau, pasitaikius progai, geriau automobilį nuplauti, kad ant jo ilgam neliktų druskos. Itin druskų paveikiamas automobilio dugnas, tačiau net ir atšilus mes nepagalvojame jo nuplauti. Prasideda pavasario purvai, jie patenka ant druskų, ir tai dar labiau ėda detales. Pradėjus tirpti sniegui, rekomenduoju gerai nuplauti automobilio dugną“, – pataria K. Mikučionis.

Kur žiemą geriau laikyti automobilį – garaže ar lauke? Pasak K. Mikučionio, korozijos greitis šaltyje yra mažesnis nei šilumoje, žiemą patartina automobilį laikyti lauke arba nešildomame garaže.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder