Draudimo grimasos: Lietuvos senjorai važinėja naujutėliais "Porsche“ automobiliais

Tačiau, anot draudimo bendrovės "Seesam Lietuva“, tai nereiškia, kad Lietuvoje staigiai pakilo pensijos, tiesiog tai – būdas jaunesniems automobilių savininkams apeiti kai kurias draudikų taisykles ir mokėti mažesnes įmokas.

Neseniai Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) kartu su "Seesam Lietuva“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad 35 proc. besidraudžiančio jaunimo bando ieškoti alternatyvių, ne visuomet legalių, kelių, kaip susimažinti draudimo įmokas.

Siekdami išvengti didelių įmokų, jauni žmonės randa originalių sprendimų. Dažniausias toks atvejis – kuomet jaunimas registruoja savo automobilius vyresnio amžiaus žmonių vardu. Vyresnių amžiaus grupių asmenys turi gerokai didesnį vairavimo stažą, todėl ir draudimo įmokos šiems transporto priemonių savininkams yra gerokai mažesnės, nei tos, kurias reiktų mokėti jauniems vairuotojams.

"Teoriškai tai yra legalu, mat transporto priemonės valdytojas, ją apdraudęs, teisę valdyti automobilį gali perduoti bet kam. Tam apribojimų nėra ir draudimas galioja visais atvejais. Tačiau iš kitos pusės žmogus, draudžiantis transporto priemonę privalo nurodyti, ar ją vairuos asmuo, neturintis 5 metų stažo. Tokiu atveju rizika didėja, o kartu ir draudimo įmoka“, - sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovas Nerijus Jegerskas.

Anot jo, pasitaiko atvejų, kuomet, siekdami mokėti kuo mažesnes įmokas, klientai panašios informacijos nenurodo. Tuomet, jei eismo įvykio metu prie transporto priemonės vairo sėdi 5 metų stažo neturintis vairuotojas, reiškia, jog draudėjas pažeidė sutarties sąlygas ir draudimo bendrovė įgyja teisę kreiptis į draudėją dėl žalos atlyginimo.

Imdamiesi prevencinių priemonių draudimo bendrovės rizikos vertintojai daugelį pasiūlymų peržiūri individualiai. Identifikavusi atvejus, kuomet prabangaus visureigio savininkas yra garbaus amžiaus žmogus, įmonė juos papildomai analizuoja, siekdama įsitikinti, kad tai nėra panašus atvejis.

Tyrimo duomenys surinkti 2010 m. liepos 7-30 dienomis CAWI metodu. Jame dalyvavo 539 16-29 metų amžiaus Lietuvos miestų gyventojai (daugiausiai 19-25 m. – 63 proc.).