Donaldas Trampas - automobilių gamintojų galvos skausmas

Jau vien D. Trampo išrinkimo faktas kai kuriems automobilių pramonės gigantams kainavo nemažai. Tiesa, ne tiesiogiai, o akcijų nuvertėjimo prasme. Pavyzdžiui, nukritus Japonijos indeksui "Nikkei 225" koncerno "Toyota" akcijos atpigo 6,5 proc., "Nissan" - 6 proc. "General Motors" akcijų vertė JAV sumažėjo 2,4 proc.

Tai įvyko dabar, o ateitis automobilių gamintojus, ypač vietinius, baugina dar labiau - turint omenyje kai kuriuos naujojo Baltųjų rūmų šeimininko pasisakymus priešrinkiminės kampanijos metu.

Esmė ta, kad nemaža dalis kompanijų yra pasinaudojusios 1994 metų Šiaurės Amerikos valstybių susitarimu dėl laisvosios prekybos (NAFTA, arba North American Free Trade Agreement), investavusios į gamyklų Meksikoje statybą ir perkėlusios ten automobilių surinkimą. Tai buvo naudinga - darbo jėga Meksikoje kainuoja pigiau nei JAV ar Kanadoje, o importas nėra apmuitinamas.

Todėl ne kartą D. Trampo išsakyti planai peržiūrėti NAFTA sutartį ir 35 proc. apmokestinti už JAV ribų surinktus automobilius, kaip ir kitas iš Meksikos importuojamas prekes, milijardinius pelnus gaunančioms korporacijoms, aišku, sukėlė didelį nerimą - kas bus?

Jei taip atsitiktų, galima neabejoti, jog papildomų išlaidų gamintojai sau neprisiimtų, o galimas automobilių pabrangimas (manoma, jis siektų net iki 5 tūkst. dolerių vienam modeliui) kristų ant pirkėjo galvos. Tiksliau, piniginės.

Beje, minėtas "Toyota" ir "Nissan" akcijų vertės kritimas siejamas su tomis pačiomis D. Trampo kalbomis, mat pirmieji buvo paskelbę apie planus į naują gamyklą Meksikoje investuoti 1 mlrd. dolerių, o "Nissan" toje šalyje jau turi tris dideles gamyklas, kuriose surenkami JAV rinkai skirti pikapai bei minivenai, taip pat geltonieji Niujorko taksi.

Meksikoje investuoti papildomus milijardus ketina ir koncernas "Ford". Jo vadovas Bilas Fordas (Bill Ford) buvo susitikęs su D. Trampu dar prieš šio išrinkimą JAV prezidentu, ir pasimatymas, B. Fordo teigimu, buvęs itin įtemptas. Nenuostabu - prieš rinkimus D. Trampas buvo apkaltinęs "Ford" gamintojus patriotiškumo stoka ir pažadėjo padaryti taip, kad amerikietiški automobiliai būtų surenkami savoje šalyje, savų žmonių rankomis.

Ne vienas ekspertas mano, jog naujojo šalies vadovo kalbos gali virsti realybe. Dar daugiau - yra teigiančiųjų, kad 45-ojo JAV prezidento veiksmai gali apskritai paralyžiuoti tarptautinę prekybą.

Nerimą dėl to išsakė ir Vokietijos automobilių pramonės sąjungos VDA atstovai. Jiems irgi yra dėl ko rūpintis - vokiečių kompanijos jau turi savo gamyklas Meksikoje arba planavo ten jas atidaryti. Pavyzdžiui, tik spalį ten visureigius Q5 pradėjo surinkinėti "Audi" markė, investavusi milijardą eurų. Tiek pat gamykla toje šalyje kainavo ir BMW koncernui.

VDA pareiškė besibaiminanti, kad D. Trampo vadovaujamos Jungtinės Valstijos gali pasekti kieta protekcionistine politika pasižyminčios Kinijos pavyzdžiu, o tai esą lemtų nusistovėjusių tiekimo grandinių ir ekonominių santykių griūtį.

Beje, po D. Trampo išrinkimo prezidentu krito ir elektromobilių gamintojos "Tesla" akcijos - maždaug 2,5 proc. Tačiau čia priežastis kita, nors irgi susijusi su neprognozuojamo verslo magnato išsakytais planais, tarp kurių - peržiūrėti automobilių išmetamųjų dujų kiekio standartus.

"Prezidento administracija peržiūrės visas federalines taisykles, tarp jų - ir kuro sunaudojimo, ir teršalų emisijos standartus, norėdama įsitikinti, kad jie nedaro žalos vartotojams ar Amerikos darbininkams", - pareiškė naujojo šalies vadovo patarėjas Džonas Mešburnas (John Mashburn).

Būtent po minėtų standartų sugriežtinimo "Tesla" elektromobiliai ėmė sparčiai populiarėti.

O štai apie darbininkus, atrodo, užsiminta neatsitiktinai. Būtent profsąjungos - o jos JAV automobilių gamybos kompanijose tradiciškai yra stiprios - po D. Trampo išrinkimo trina rankomis. Jo užmojai paprastam darbininkui išties skamba viltingai.

Gal todėl jis laimėjo net 12-oje valstijų, kuriose veikia lengvųjų automobilių gamyklos, tarp jų ir didžiausioje pagal tokios gamybos apimtis - Mičigane, kur respublikonai buvo triuškinami nuo pat 1988-ųjų.

Jo varžovė Hilari Klinton (Hillary Clinton) nugalėjo vos dviejose - Ilinojuje ir Kalifornijoje.

Tad pabaigai klausimas toks - ar tik ne "Ford" ir kiti gamintojai, uždarę savo gamyklas Valstijose ir gamybą perkėlę į Meksiką, ir atvedė D. Trampą į Baltuosius rūmus?