Dėl šernų medžioklės padaugėjo avarijų

Per sausio mėnesį iš 6 eismo įvykių, kurie buvo registruoti policijos, 2 įvyko transporto priemonėms susidūrus su laukiniais gyvūnais, per vasario mėnesį iš 12 eismo įvykių tokių buvo 5. Per vieną jų – kai kelią pastojo briedžio patinas, buvo sužalota automobilio keleivė.

„Šis eismo įvykis išsiskiria tuo, kad įvyko dienos metu ir atviroje teritorijoje, kur, atrodytų, nesitikima sutikti žvėrių. Briedis staiga iššoko į kelią, kuris leidos tarsi įduba, ir gyvūnas atsidūrė tarp beprasilenkiančių automobilių. Kartu su šiuo briedžiu buvo dar vienas, tačiau jis laikėsi atokiau ir automobilių nekliudė. Laimei, per šį eismo įvykį sužalota moteris jau išleista gydytis į namus,- teigė Kretingos rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Ričardas Kačinas. – Briedis yra masyvus gyvūnas, todėl automobiliui jį partrenkus, neretai būna sužaloti ir žmonės. Visgi mūsų keliuose pasitaiko daugiau eismo įvykių, kai susiduriama su stirnomis, šernais.“

Tamsa ir rūkas, neleidžiantys iš tolo pastebėti žvėrių, yra dažniausi eismo įvykių, per kuriuos susiduriama su laukine gyvūnija, palydovas.

Išgąsdino intensyvesnė medžioklė

Policijos pareigūnai pastebi, kad būtent pavasarį ir rudenį padaugėja eismo įvykių, per kuriuos susiduriama su gyvūnais. Tad apie tai paklaustas Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta teigė: „Pavasarį atgyja gamta, migruoja ir žvėrys. Šįmet gal daugiau gyvūnų galėjo pasirodyti keliuose dėl to, kad suintensyvėjo šernų medžioklė. Žvėrys yra išbaidyti.“

Visgi R. Kašėta išaugusio eismo įvykių skaičiaus nesieja su didesniu gyvūnu migravimu. „Pavasarį ir rudenį yra ilgesnės naktys, todėl vairuotojams tiesiog sunkiau pastebėti iš tolo. Be to, mano nuomone, avarijų su gyvūnais statistiką bei tendencijas nemažai lemia ir subjektyvūs veiksniai: kiek vairuotojų apie šiuos eismo įvykius pranešė policijai arba ne. Pranešti apie susidūrimą su gyvūnų gali būti suinteresuoti tie vairuotojai, kurie savo automobilius yra apdraudę ir tikisi gauti draudimo išmoką“,- svarstė R. Kašėta.

Visi įvykiai – naktį

Apžvelgdamas pernai užfiksuotus eismo įvykius, į kuriuos pateko laukiniai gyvūnai, R. Kačinas apibendrina: visi jie įvyko pavakare, naktį arba paryčiais – kai žemę gaubiančios tamsumos, rūkas mažina matomumą. R. Kačino duomenimis, dažniausiai eismo įvykių mūsų rajone būta kelyje Šiauliai-Palanga, kur pernai fiksuota 14 tokių įvykių, Gargždai-Kretinga bei Kartena-Kūlupėnai-Salantai – juose pernai užregistruota po 3 eismo įvykius su gyvūnais.

Pasak R. Kačino, policijos pareigūnams, pirmiesiems išgirstantiems eismo įvykių dalyvių liudijimus, vairuotojai dažnai pasakoja, kad gyvūnas į kelią iššoko visiškai netikėtai, staiga ir tą pačią akimirką jau nebeįmanoma nieko padaryti, kad nelaimės būtų išvengta. Kiti gi prisipažįsta: lyg ir matę neaiškų tamsų siluetą, tačiau nesuvokę, jog tai gyvūnas – šis iššokęs į kelią tik privažiavus prie pat. O kartais vairuotojai pasakoja, kad į kelią išbėgę gyvūnai įsmeigia akis į šviesą ir sustingsta.

„Kartais būna tokia gyvūno reakcija,- patvirtino R. Kašėta. – Tačiau dabar taip jau rečiau bepasitaiko – medžiotojai pasakoja, kad intensyvios medžioklės išgąsdinti gyvūnai, vos pamatę šviesą, sprunka, nieko nelaukdami.“

Mirtinai pavojinga

R. Kačinas paaiškino, kad situacija, kai kelyje pasirodo laukinis gyvūnas, yra ypač pavojinga – gyvūnas neprognozuojamas: jis gali staiga šokti prieš pat automobilį ar ant jo, gali staiga sustoti, mestis į priekį ar atgal.

„Todėl vairuotojas neturi kitos išeities, kaip tik stabdyti. Ypač svarbu pasirinkti saugų greitį – kito patarimo nėra,- teigė R. Kačinas. – Automobilio partrenktas gyvūnas, nešamas inertinės jėgos, savo svoriu gali sutraiškyti priekinį stiklą ir įkristi į saloną – taip netgi mirtinai sužaloti vairuotoją ar keleivį.“

Policijos departamento duomenimis, yra suskaičiuota, kad susidūrus, žmogų veikiančios jėgos skaitmeninė išraiška apytiksliai lygi jo svorio ir greičio sandaugai, t.y., susidūrus važiuojant 50 km per val. greičiu, 80 kg vyrą veikia 4 tonų jėga.

R. Kašėta teigė, kad stirna sveria apie 25 kg, šernas – apie 200-300 kg, briedis – apie 600 kg.

R. Kašėta paaiškino, kad automobiliui partrenkus ir sužalojus gyvūną, apie tai yra pranešama avarijos teritoriją aptarnaujančiam medžiotojų būreliui – šis ir pasiima sužalotą ir kritusį gyvūną.

Ženklo nereiktų ignoruoti

Nors žvėrys gali pasirodyti bet kuriame kelyje, tačiau vairuotojai ypač dėmesingi turėtų būti vairuodami tuose kelio ruožuose, kurie pažymėti įspėjamuoju kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“, nes ten tikimybė susidurti su gyvūnu yra didesnė.

„Vairuotojai neturėtų ignoruoti šio kelio ženklo: nors kelias, atrodytų, yra tiesus, tuščias ir norisi padidinti greitį, tačiau jį kaip tik reikėtų sumažinti bei pasirinkti tokį, kad automobilį būtų įmanoma bet kuriuo metu greitai sustabdyti,- teigė R. Kačinas. – Gyvūnai migruoja ir į jų judėjimo takus nebuvo atsižvelgta tiesiant kelius automobiliams. Nors kai kurie miškai yra aptverti tvoromis, saugančiomis, kad gyvūnai neišbėgtų į kelią, tačiau ir jos ne visada juos sulaiko. Nėra kito būdo, kaip apsisaugoti nuo nelaimės – tik važiuoti atsargiai ir būti dėmesingiems.“

Per 2013 metus visoje Lietuvoje įvyko 1 tūkst. 100 eismo įvykių, į kuriuos pateko gyvūnai; iš jų 28 įvyko Kretingos rajone. Ši statistika per 2012 metus buvo tokia – daugiau kaip 1 tūkst. visoje šalyje ir 25 – mūsų rajone, per 2011 metus – 858 visoje šalyje ir 23 – Kretingos rajone.