Dauguma vairuotojų nepasitiki pardavėjų pateikiama informacija

Tik 2 proc. vairuotojų, dalyvavusių transporto portalo Autogidas.lt tyrime, be abejonių pasitiki automobilių pardavėjais. Netgi 57 proc. nepasitiki ir pardavėjais, ir jų apie siūlomą įsigyti transporto priemonę pateikiama informacija, šiek tiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) pasitiki, tačiau vis tiek kartu vežasi žmogų, kuris patartų ir išrinktų tinkamą transporto priemonę, arba parodo automobilį autoserviso specialistams. 5 proc. apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą negalvoja.

Vidutiniškai devyni iš dešimties vairuotojų, apžiūrėdami pirkti siūlomą automobilį ar kitą transporto priemonę, bando ieškoti defektų ir išsiaiškinti, kas apie transporto priemonės būklę galėjo būti nutylėta.

Pirkdami transporto priemonę, vairuotojai apgalvoja ne tik tai, kokią sumą gali skirti reikiamam daiktui įsigyti, bet ir kokią dar galėtų atidėti automobilio patikrai ir remontui. Apie 64 proc. respondentų visuomet paskaičiuoja, kiek galėtų papildomai išleisti remontui, apie penktadalis vairuotojų stengiasi įsigyti tokį automobilį, kurio remontuoti nereikėtų, o likusieji beveik penktadalis apie tai nemąsto – jų teigimu, iš anksto numatyti, ar transporto priemonė ges, neįmanoma.

Daugumai vairuotojų kritiniai transporto priemonės defektai yra arba variklio (45 proc.), arba kėbulo (26 proc.) (rūdys, įlenkimai, nubrozdinimai, spalvų skirtumai ir kt.) defektai. Ne taip kritiškai vertinami važiuoklės (15 proc.) ar salono (11 proc.) defektai. Keletui vairuotojų jokie defektai nėra kritiniai.

Paklausti, ką darytų, jei įsigytų transporto priemonę ir tik po dienos ar kelių pamatytų jos defektų, tik vidutiniškai kas ketvirtas vairuotojas atsakė, kad kreiptųsi į transporto pardavėją ieškoti teisybės. Apie 60 proc. vairuotojų prašytų apmokėti tik defektui remontuoti skirtą sumą, šiek tiek per 20 proc. tyrimo dalyvių prašytų grąžinti pinigus ir norėtų grąžinti įsigytą transporto priemonę, dar beveik kas penktas vairuotojas prašytų sutaisyti defektą.