Daina Bosas renkasi prašmatnius automobilius

„Neįsivaizduoju savęs be automobilio“, - sakosi ji ir noriai dalijasi vairavimo patirtimi bei įžvalgomis apie lietuviškąją kelių kultūrą.

- Kokį automobilį vairuojate šiuo metu?

- „Audi R8“. Prieš metus planavau šį automobilį parduoti, bet vyras perkalbėjo. Dabar nesigailiu, jog jo paklausiau, nes jei atvirai, nieko geresnio ar gražesnio dabartiniu metu nenusipirkčiau. Ši mašina yra išskirtinė.

- Ar nepaisėte draudimų po gimdymo nevairuoti?

- Tai buvo žurnalistų išsigalvota nesąmonė. Paprasčiausiai tuo metu automobilis buvo nepritaikytas vežti kūdikiui, nes jis yra dvivietis, nėra vietos kėdutei... Matyt, žurnalistai ne taip suprato.

- Kaip sprendėte šią problemą, kol Jūsų vaikas turėjo būti vėžinamas kūdikio kėdutėje?

- Turiu aš tų automobilių... Su „Audi R8“ važiuoju, kai dirbu ir esu viena, na, o savaitgaliais – renkuosi didesnį automobilį visai šeimai.

- Kaip manote, ar moterys prie vairo – bėda?

- Aš manau, kad vyrai prie vairo yra bėda. Aišku, ne visos moterys yra geros vairuotojos, tad tos bėdos yra tolygios. Tačiau vyrai avarijų padaro kur kas dažniau nei moterys. Dailiosios lyties atstovės yra atsargesnės, ramesnės, nelinkusios manevruoti ar viršyti greičio. Na, o vyrai, norėdami įrodyti savo vyriškumą, demonstruoja jį gatvėse – ir dažnai nesėkmingai. Aš esu gera vairuotoja, ir ne vienas vyras man tai yra pasakęs.

- Ar mėgstate greitį?

- Ne, nelabai. Iš tiesų aš nesijaučiu saugiai ir komfortabiliai, kai mašina lekia nežmonišku greičiu. Mano „Audi A8“ yra sportiškas ir galingas automobilis. Tačiau net kai jį vairuoja mano vyras ir tikrina jo galimybes – aš jaučiuosi nejaukiai... Ši mašina gali pasiekti net iki 330 kilometrų per valandą greitį, ir tai tiesa, yra žmonių, tai išbandžiusių. Tačiau aš nė už ką nenorėčiau to bandyti...

- Kokiais kriterijais vadovaujatės rinkdamasi naują automobilį?

- Tikėjausi šito klausimo, - nusijuokia D. Bosas. - Pagrindinis kriterijus, man, kaip moteriai, žinoma, yra grožis ir dizainas. Svarbu, kad automobilis būtų dailus ir patrauklus. Tačiau labai dažnai grožis prasilenkia su techninėmis savybėmis. Būna, kad aš jau išsirinkusi žavią mašiną nekantrauju įsigyti, o vyras patikrinęs jos techninę dalį – viską „užvetuoja“. Tai vyriški dalykai, į kuriuos aš nesirengiu gilintis. Netinka, tai netinka, atrandu naujų favoritų.

- Ar Jums svarbi transporto priemonės spalva?

- Ne, neprisirišu prie to. Anksčiau patikdavo šampano, sidabro spalvos. Tačiau dabar aš ieškočiau ko nors įdomaus, originalaus. Norėčiau ko nors tokio, ko dar niekas neturi. Tikiu, jog mano norai gali prasilenkti su realybe... Nors dabartinio automobilio neplanuoju keisti, bet jau esu apsižiūrėjusi keletą naujų variantų. O kokie jie – neišduosiu (juokiasi).

- Jei ne paslaptis, kokia pinigų suma yra įvertintas Jūsų automobilis?

- Šiuo metu jo vertė yra apie pusė milijono litų. Žinoma, jei jį dabar norėčiaus parduoti, kaina kristų, kadangi jau naudotas. Prieš trejus metus buvau vienintelė tokios mašinos savininkė Lietuvoje. Dabar tokios esame dvi. Šį automobilį mūsų šalyje vairuoja moterys. Jis iki pat šiol sukelia ovacijas gatvėse. Žmonės vis dar fotografuojasi prie jo, sustojus prie šviesoforo bando provokuoti palenktyniauti, mojuoja, šypsosi. Toks dėmesys yra labai malonus.

- Ar dažnai patenkate į eismo įvykius?

- Ne. Galima sakyti, jog visiškai nepatenku. Manau, ant vienos rankos pirštų būtų galima suskaičiuoti... O vairuoju jau labai seniai, nuo dvidešimt penkerių metų.

- Papasakokite įsimintiniausią įvykį, nutikusį prie vairo?

- Tai buvo labai seniai, kai dar gyvenome Danijoje. Pirmą kartą vykau pasiimti vaiko iš mokyklos. Važiavau maždaug dešimt kilometrų per valandą greičiu ir sugebėjau įvažiuoti į besirengiamą statyti automobilį (juokiasi). O tai įvyko todėl, kad vietoj stabdžio paspaudžiau greičio pedalą... Kaip aš sakau, tai buvo avarija lygioje vietoje, blondiniškas poelgis (juokiasi). Pamenu, kad tada daug verkiau, o dabar viskas atrodo taip juokinga.

- Ar esate nervinga vairuotoja?

- Ne, atvirkščiai – mane erzina tie, kurie nervinasi, draskosi, aplenkia, „gazuoja“, atsisukę bamba ir galiausiai juos sustabdo šviesoforas. Tada tu ramiai privažiuoji prie jo ir galvoji: „Na, ir kur tu nuskubėjai...“ Aš perkeltine prasme žaviuosi tokių vyrų nepakantumu. Man asmeniškai būtų gėda taip elgtis.

- Kaip vertinate lietuvių vairavimo kultūrą?

- Mūsų vairavimo kultūra labai skiriasi nuo užsienio. Žmonės svetur, jeigu mato automobilį su kitos šalies numeriais ir jame sutrikusį, nesuprantantį, kur važiuoti, žmogelį, – paslaugiai padeda, nukreipia tinkama kryptimi... Na, o pas mus tokiu atveju vairuotojai tiesiog paspaudžia akseleratorių ir pralenkia. Žinoma, ne visi. Esu pati pastebėjusi, jog vairuojantys prabangius, naujus automobilius yra mandagūs ir pakantūs. Na, o prastesnių, senesnių mašinų savininkai yra pikti, „gazuojantys“... Manau, tai logiškai aišku – žmogus, vairuojantis prabangų automobilį, negali elgtis kaip kvailys.