Brangiausias automobilis - su neįkainojama istorija

Tai reiškia, kad ankstesnį rekordininką - 1954-ųjų "Mercedes-Benz W196R Formula 1" bolidą - jis aplenkė beveik 10 milijonų. Už pastarąjį automobilį (kuriuo penkiskart "Formulės-1" čempionas argentinietis Chuanas Manuelis Fanchijus (Juan Manuel Fangio) 1954 metais laimėjo Vokietijos ir Šveicarijos "Grand Prix") pernai tame pačiame "Bonhams" aukcione nepagailėta 29,607 mln. dolerių (77,08 mln. Lt).

Tarp kolekcininkų dvejų durelių "Ferrari 250 GTO", išlikęs vos 36 egzempliorių tiražu, yra vienas geidžiamiausių modelių.

Tiesa, teigiama, kad pernai spalį už 1963-iųjų laidos "Ferrari 250 GTO", anksčiau priklausiusį amerikiečiui kolekcininkui Polui Papalardui (Paul Pappalardo), nežinomas pirkėjas sumokėjo 52 mln. dolerių (135,39 mln. Lt), tačiau sandoris buvo privatus ir oficialiai nepatvirtintas.

Neoficialiu vadinamas ir kito "Ferrari 250 GTO" - 1962-ųjų laidos, sukurto specialiai legendiniam britų lenktynininkui serui Stirlingui Mosui (Stirling Moss) - pardavimo sandoris. 2012 m. šį automobilį už 35 mln. dolerių (91,13 mln. Lt) įsigijo JAV telekomunikacijų magnatas Kreigas Makou (Craig McCaw).

Beje, prieš aukcioną Karmelyje JAV bendrovės "Hagerty Group LLC" ekspertai prognozavo, kad "Ferrari 250 GTO Berlinetta" kaina gali pašokti net iki 60 ar 70 mln. dolerių (156,22-182,26 Lt), tačiau to neįvyko.

Pirkėjo pavardė neskelbiama.

Legendinis feraris iš pradžių priklausė NASCAR ir "Formulės 1" lenktynininkui prancūzui Džo Šleseriui (Joseph Schlesser) bei jo draugui slidininkui, olimpiniam čempionui Anri Oreljė (Henri Oreiller).

Šis automobilis buvo 19-asis 250 GTO, surinktas Maranelo gamykloje. Mašina, kurios važiuoklė paženklinta numeriu "3851GT", parduota 1962-ųjų rugsėjo 11 dieną, ir jau po keturių dienų Dž. Šleseris šiuo dviviečiu kupė kartu su A. Oreljė, po pasitraukimo iš slidinėjimo tapusiu lenktynininku, dalyvavo "Tour de France Automobile" lenktynėse bei užėmė antrą vietą.

Netrukus, spalio 7-ąją, "Coupes du Salon" varžybose Linas-Montlhéry autodrome netoli Paryžiaus šiuo automobiliu dalyvavo 37-erių A. Oreljė. Lekiant 160 km/h greičiu sprogo padanga, ir automobilis trenkėsi į trasos atitvarus bei vertėsi. Prancūzas, beje, Antrojo pasaulinio karo metų pasipriešinimo fašistams dalyvis, buvo smarkiai sužeistas bei mirė pakeliui į ligoninę Paryžiuje.

Dž. Šleseris ferarį grąžino italų gamyklai suremontuoti ir leido parduoti. Taip mašina netrukus atsidūrė italų lenktynininko Paolo Kolombo (Paolo Colombo) rankose. Šis, būdamas komandos "Scuderia Trentina" nariu, automobiliu nuo 1963 m. balandžio iki rugsėjo dalyvavo 15 važiavimo į kalvas lenktynių Europoje, 12 jų laimėjo pirmą vietą GT klasėje.

1964 m. mašiną įsigijo P. Kolombo draugas italų verslininkas bei F1 lenktynininkas Ernestas Prinotas (Ernesto Prinoth). Jis nuo tų pačių metų balandžio iki 1965 m. balandžio, kaip komandos "Scuderia Dolomiti Bolzano" narys, spėjo sudalyvauti 12 kalvų ir žiedinių lenktynių, iš jų laimėjo šešerias (toje pačioje GT klasėje).

Tiesa, neapsieita be dar vieno incidento - 1964-ųjų rugsėjo 6-ąją Monzos autodrome, valandos trukmės "Coppa Inter-Europa GT" lenktynėse, "3851GT" įvažiavo į jauną medelyną šalia trasos. Tiesa, tąkart patirti daugiau kosmetiniai sužalojimai, ir jau po trijų savaičių E. Prinotas vėl juo lenktyniavo.

1965-aisiais gerokai panaudoto "Ferrari 250 GTO Berlinetta" savininku tapo 30-metis italų verslininkas Fabricijus Violatis (Fabricio Violati), kurio šeima turtus susikrovė iš žemės ūkio produkcijos bei mineralinio vandens "Sangemini" bei "Ferrarelle" pardavimo.
Jis automobilį iš E. Prinoto įsigijo už 2,5 mln. lirų - šiandien tai būtų maždaug 33 500 dolerių (87 223 Lt). Automobilis buvo pažymėtas ligšioliniais valstybiniais registracijos Modenoje numeriais - "MO 80576".

Beje, F. Violatis ferario pirkimo faktą kurį laiką slėpė nuo tėvų, ir juo pasivažinėti išriedėdavo tik naktimis.

Praėjus kone dviem dešimtmečiams, automobiliais domėjęsis F. Violatis su savąja "berlineta" ėmė rodytis įvairiuose antikvarinių modelių renginiuose bei raliuose - pavyzdžiui, 1982 m. jis dalyvavo 20-osiose GTO metinėse, 1983 m. - "Ferrari" dienose Modenoje, 1989 m. - kolekcinių automobilių "Grand Prix" Niurburgringe ir pan.

Nuo 1989 m. feraris laikytas privačioje F. Violačio itališkų sportinių automobilių kolekcijoje, pavadintoje "Collezione Maranello Rosso", San Marine. Italas mirė 2010 m.

Beje, pirmasis automobilio savininkas Dž. Šleseris, būdamas 40-ies, 1968 metais žuvo Prancūzijos "Grand Prix" metu.

Naujojo savininko pavardė neskelbiama.

INFORMACIJA

GTO (Gran Turismo Omologata) buvo sukurtas 1962 m. varžytis garsiosiose Le Mano 24 valandų bei kitose panašiose lenktynėse Tarptautinės automobilių sporto federacijos numatytoje "Grand Touring" (GT) modelių kategorijoje. 880 kg svorio mašina gavo 3 litrų 300 AG V12 motorą. Iš viso iki 1964 m. pagaminti 39 "Ferrari 250 GTO" egzemplioriai, "gyvų" išliko 36.