Vakar kai kuriose šalies degalinėse populiariausios A95 markės benzino litras kainavo 5,12 lito. Tai - naujas visų laikų Lietuvos rekordas. Prestižiškesnis 95 markės benzinas (Euro, Ultima) kainavo net ir 5,20 lito. Paprastai kuro pardavėjai suranda dingstį pakelti kainas - prasidėjęs karas kurioje nors naftą eksportuojančioje šalyje ar regione, naftotiekių avarijos ir panašiai. Dabar gi, pasirodo, viena iš priežasčių, kodėl naftos produktai pabrango - JAV tuoj rinks šalies prezidentą.
Nėra logikos
Ekonomistai ir naftos produktų pardavėjai vieningai tvirtina, kad Lietuvos degalinėse benzinas ir dyzelinas pabrangsta tada, kai „Orlen Lietuva“ padidina didmeninę jo kainą, o pastaroji esą priklauso nuo pasaulinių naftos kainų. Šiuo metu pasaulyje nevyksta jokie didesni kariniai konfliktai, nesproginėja naftotiekiai, tačiau nafta itin pabrangusi. „Respublika“ aiškinosi tokio keisto reiškinio priežastis.
Paaiškėjo labai keistas faktas. Ekonomistai aiškina, kad šalyje veikiančios degalinės, perkančios benziną iš vienintelio Lietuvoje gamintojo „Orlen Lietuva“, prie kiekvieno litro užsideda po maždaug 30-40 centų maržą. Padidėjus didmeninei kainai, mažmeninė esą paprastai į tai sureaguoja ne iškart, o po kelių dienų ar savaitės, nes degalinių tinklai būna prisipirkę atsargų. Tačiau dabartinės kainos degalinėse tokiai ekonominei logikai vis tiek nepasiduoda. Didmeninės kainos rekordas šiemet buvo pasiektas 14-ąją metų savaitę (4,81 lito), tad maždaug balandžio 9-15 dienomis turėjo būti pačios aukščiausios kainos ir degalinėse. Tačiau tada pati didžiausia kaina ten buvo 5,02 lito. O dabar, nors praėjusią savaitę didmeninė kaina buvo 4,77 lito, degalinėse ji - 10 centų didesnė nei balandį.
Padidėjo apetitas
Finansų analitikas Nerijus Mačiulis įtaria, kad kai kurios degalinės paprasčiausiai pasididino antkainį.
„Degalinių marža visada būna 30-40 centų už litrą, todėl labai radikalaus nukrypimo nėra. Bet jei didmeninė kuro kaina šiuo metu nėra tokia didelė, kokia buvo balandžio mėnesį, vadinasi, dėl kažkokių priežasčių padidėjo mažmeninės prekybos marža“, - sakė N.Mačiulis.
Tačiau, anot jo, dėl didesnės mažmenininkų maržos litras benzino galėjo padidėti vos keliais centais. O likusią padidėjimo dalį esą nulėmė makroekonominiai ir geopolitiniai procesai pasaulyje.
„Didmeninė kaina priklauso nuo naftos kainos, o ji per mėnesį smarkiai šoktelėjo. O kartu dar ir euras dolerio atžvilgiu atpigo. Todėl skaičiuojant eurais tas brangimas dar didesnis. Tačiau pavasarį, kai benzino kaina buvo peržengusi 5 litų ribą, nafta nebuvo brangesnė nei dabar, todėl reikėtų ieškoti ir kitų priežasčių, kodėl didmeninė benzino kaina taip padidėjo. Kodėl - čia tik „Orlen Lietuva“ galėtų atsakyti, jos reikia klausti“, - patarė N.Mačiulis.
Priedanga - „Platts“
Tačiau pastarosios bendrovės Komunikacijos skyriaus viršininkas Audrius Stasiulaitis paaiškino labai trumpai.
„Mes kainas formuojame pagal „Platts“. Jei „Platts“ kelia - keliame ir mes. Kai mažina - mažiname ir mes“, - lakoniškas buvo lenkų koncerno padalinio atstovas.
„Platts“ yra agentūra, kuri kasdien skelbia Europos rinkose parduodamų naftos produktų kainas, kurias surenka iš didžiųjų rinkos dalyvių pagal realiai įvykstančius sandorius, taip pat Londono biržoje atliekamus ateities sandorius.
Rinkos dalyviai savo pardavimo kainas kasdien formuoja pagal „Platts“ skelbiamas kainas, kurios naftos versle yra traktuojamos kaip rinkos kainos.
Kituose regionuose kainos nustatomos pagal kitų agentūrų skelbiamus duomenis: Azija ir Rusija - pagal „Argus“ agentūros, Amerika - pagal „Nymex“ biržos duomenis.
Brangina iš baimės
Finansų analitikas N.Mačiulis sako, kad nors šiuo metu pasaulyje didesnių karinių konfliktų nėra, naftos kainą padidino investuotojų baimė dėl galimų karinių konfliktų.
„Ekonominių priežasčių brangti naftai nėra, nes jos paklausa neauga, mat matome lėtėjančią pasaulio ekonomiką. Tačiau yra du galimo konflikto židiniai Artimuosiuose Rytuose. Pirmiausia besitęsiantis konfliktas Sirijoje ir baimė, kad jis gali išplisti į gretimas šalis, kurios išgauna daug naftos ir ją eksportuoja. Kita besitęsianti problema - Irano ir Izraelio konfliktas. Karinio konflikto baimė tarp šių dviejų valstybių yra didelė. Jei jis įvyktų ir užstrigtų tiekimas per Ormūzo sąsiaurį, tai naftos rinką ištiktų didžiulis šokas. Trečdalis jūros keliais gabenamos naftos keliauja būtent per Ormūzo sąsiaurį, kur ir yra galimi kariniai veiksmai. Šio įvykio baimė ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis naftos kainas. Kai tik konfliktas paaštrėja - kainos kyla, kai prasideda derybos - krenta“, - teisinosi N.Mačiulis.
Į buvusį lygį niekada nebegrįš
Analitikas pastebi, kad iš dalies karinių konfliktų baimė yra tik priedanga iš prekybos nafta gauti didesnius pelnus, mat net ir kai pasaulyje būna visiškai ramu, jos kaina niekada negrįžta į prieš kelerius metus buvusį lygį ir jį gerokai viršija.
„Ir negalima tikėtis, kad bus grįžta į buvusį lygį. Nebent pasaulį surakins didžiulė recesija ir kris naftos vartojimas. O kol to nėra, tokios naftos kainos ir išliks. Tiesa, ir ta karinių konfliktų baimė nėra vienintelė priežastis, palaikanti tokias kainas. Naftos rinkoje, kaip ir bet kurioje kitoje, yra spekuliacija. Kai investuotojai tiki, kad ateityje bus kažkokie sutrikimai, jie perka ir ateityje pardavinėja brangiau. Tai, aišku, tik padidina svyravimus naftos kainų biržoje“, - dėstė N.Mačiulis.
Greitai kainuos 5,5 lito
Analitikė Vilija Tauraitė prognozuoja, kad artėjant žiemai ir augant naftos produktų paklausai, benzinas tik brangs, o Lietuvoje ateis laikas, kai litras kainuos ir 6 litus.
„Analitikai mano, kad, artėjant žiemai, naftos barelis gali pabrangti doleriu kitu. Tada ir litras benzino brangtų. Prieš šildymo sezoną šiaurės pusrutulyje kuras tradiciškai pabrangsta. Iki 6 litų už litrą dar, ko gero, yra toli, nes turėtų arba nafta, arba JAV doleris labai stipriai pabrangti. Tačiau bent jau 5,5 litų ribą galime greitai pasiekti, jei išsilaikys tokios aukštos naftos kainos“, - gąsdino V.Tauraitė.
Psichologiniai žaidimai
Anot jos, tolesnį benzino brangimą gali lemti ir tai, kad jau peržengtas psichologinis 5 litų ribos barjeras: pardavėjai ilgai nedrįso jos peržengti, bijodami paklausos sumažėjimo, o kai jau ją peržengė, ramiai kurą brangins ir toliau.
„Degalų pirkimas labai susijęs su psichologija. Kai buvo pasiekta 5 litų riba, pirkimas smarkiai krito. Ta psichologinė kartelė suveikė, privertė ne vieną susimąstyti, kad jau yra 5 litai, o ne iki 5 litų. Aišku, tas pats buvo ir kai kaina peržengė vieno euro ribą - pirkimas krito, bet žmonės vėliau prie tokios kainos priprato. Tačiau pripratimui reikia laiko“, - paaiškino V.Tauraitė.
Pinga pinigai
Finansų analitikas Vladimiras Trukšinas išdėstė savo požiūrį. Anot jo, benzinas nebrangsta.
„Niekas nebrangsta, tik vienas dalykas nuolat pinga, o to pigimo pasekmes mes ir turime. Ta pinganti prekė yra pinigai, pingantys dėl jų pertekliaus. O monopolininkai, pardavėjai tą nuvertėjimą pasiima sau. Reakcija į tai gali būti tik viena - mažiau pirkti“, - akcentavo V.Trukšinas.
Kalčiausias - būsimas prezidentas
O Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tikino, kad brangti benzinui pagrindas tikrai buvo, nes... artėja JAV prezidento rinkimai.
„Naftos brangimą lėmė ir kai kurie Amerikos veiksmai artėjant JAV prezidento rinkimams, sukėlę pokyčius akcijų rinkose. Analitikai kalba, kad Amerika ketino paleisti daugiau naftos atsargų į rinką ir taip sumažinti kylančią kainą. Į tai sureagavo akcijų rinkos“, - sakė L.Vosylius.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Rašyti komentarą