Nors niekaip neišsprendžiamų problemų, ypač dviračiams skirtos infrastruktūros srityje, yra gana nemažai, tačiau negalima paneigti ir per pastaruosius metus pasiektos pažangos. Daug teigiamų pokyčių per paskutinius 8 metus įvyko ir viešojo uostamiesčio transporto srityje.
Tačiau tyrimai rodo, kad visoje šalyje žmonės nenoriai persėda į viešąjį transportą, nors ir dejuoja dėl smarkiai brangstančių degalų.
Valdininkai renka pliusus?
Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas ir atstovas Darius Mileška teigia, kad dviratininkai Tarptautinės dienos be automobilio nesureikšmina.
"Dauguma iš mūsų narių ir taip kasdien į darbą važiuoja dviračiais. Ši diena labiau skirta valdininkams, mūsų politikėliams, kurie nori užsidėti pliusų. Abejoju, ar bus daug valdininkų, kurie ketvirtadienį atvažiuos į darbą dviračiais. Per visus metus sunkiai įžvelgiami jų darbai dviračių infrastruktūros plėtojimui, o būtent šią dieną jie aktyviai reiškiasi, dėsto, kaip naudinga važiuoti dviračiais, ir ragina daryti tai kitus. Gal tegul jie pradeda nuo savęs", - teigė jie.
Dviratininkai pabrėžė, kad nors daugelį metų kalbama, jog šaligatvių borteliai dažnai yra per aukšti dviratininkams, ir juos raginama pažeminti, tačiau Klaipėdos valdininkai net to nesugeba sutvarkyti.
"Šunys loja, o karavanas eina. Pavargome dirbti už juos ir rodyti dviračių takų ženklinimo bei kitas klaidas", - kalbėjo klaipėdiečiai.
Anot jų, politikai niekaip nepriima ryžtingų sprendimų.
"Seniai kalbama, kad reikėtų Herkaus Manto gatvės dalį paskirti dviratininkams, tačiau jokių konkretesnių veiksmų nesiimta. Tokiose šalyse kaip Danija, Olandija dviratininkams skiriamas žymiai didesnis dėmesys. Ten jie drąsiai gali važiuoti gatvėmis, o mes palikti nuošalyje lyg našlaičiai. Norint, kad kuo daugiau žmonių į darbą važiuotų dviračiais, pirmiausia reikia sudaryti nepriekaištingas infrastruktūros sąlygas", - savo mintis dėstė S. Ružinskas ir D. Mileška.
Jie neslėpė, kad dviratininkų "populiacijos" gausėjimą šiek tiek stabdo oro sąlygos ir mūsų automobilių vairuotojų kultūra.
"Kai rudenį ar žiemos metu tave nuo galvos iki kojų aptaško pro šalį lekiantis automobilis, tai atbaido važiuoti dviračiu į darbą. Tačiau neabejoju, kad būtų daugiau dviratininkų net ir žiemą, jei tinkamai būtų valoma danga", - įsitikinęs S. Ružinskas.
D. Mileška mano, kad Klaipėdoje yra idealios sąlygos dviratininkams, tik reikia šiek tiek pakoreguoti infrastruktūrą.
"Klaipėdoje nėra kalnų. Pagrindinės gatvės - tiesios. Nuo vėjo daug kur užstoja namai. Galėtume geriau išnaudoti tai. Dviračių infrastruktūros galimybės Klaipėdoje nėra išnaudotos, nors dviratininkų mėgėjų kasmet daugėja", - sakė D. Mileška.
"Padėtis nebloga"
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, Saugaus eismo komisijos pirmininko Viačeslavo Karmanovo, planų užleisti vieną važiuojamąją kelio juostą Herkaus Manto gatvėje dviratininkams ir viešajam transportui neatsisakyta.
"Šis projektas tobulinamas. Reikalai juda į priekį, tačiau tikriausiai sprendimai bus priimti ne šiemet, o kitų metų pavasarį. Dar reikia viską išsamiai svarstyti, gal ir gatvių atlaisvinti dviratininkams", - pabrėžė valdininkas.
Anot jo, dviračių takų padėtis Klaipėdoje yra nebloga, tačiau koreguotina.
Kad šios kalbos nėra laužtos iš piršto, liudija ir naujai nutiesti takai nuo Smiltelės gatvės iki Baltijos prospekto, nuo Labrencičkės iki Girulių, iš vadinamojo Dragūnų kvartalo ir kt. Juda ir naujo dviračių tako palei Danės upę (nuo miesto centro iki Tauralaukio) projektas.
Klaipėda - priekyje
Tuo metu viešasis uostamiesčio transportas pradėjo smarkiai keistis dar 2003-iaisiais, kai šios srities kuravimui savivaldybė įkūrė VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas" (KKT). Pirmoji jos užduotis buvo bendros bilietų sistemos sukūrimas.
Jau po pusantro mėnesio ši sistema davė akivaizdžią naudą - autobusais pradėjo naudotis daugiau keleivių, nes jiems buvo sugrąžinta teisė naudotis lengvatiniais ir mėnesiniais bilietais visuose, o ne dalyje maršrutų (iki 2003-iųjų rugsėjo važiuojant privačių firmų autobusais tekdavo mokėti grynaisiais, o Klaipėdos autobusų parko aptarnaujamuose maršrutuose galiojo popieriniai bilietai).
Taip pat nuo 2003-iųjų rudens autobusai pradėjo važinėti ne chaotiškai lenktyniaudami dėl keleivių, o pagal grafikus, iškabintus visose stotelėse, skelbiamus internete. 2005 m. Klaipėda pirmoji Lietuvoje palydėjo į "pensiją" senuosius "Ikarus" markės autobusus, o 2007-ųjų vasarį tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris pradėjo naudoti elektroninį viešojo transporto bilietą. Pasak KKT vadovo Gintaro Neniškio, dabar e-bilietais naudojasi per 60 proc. keleivių.
Istorinis uostamiesčio transportininkams tapo ir šis rugsėjis. Klaipėda tapo pirmuoju Lietuvos miestu, į bendrą bilietų sistemą integravusiu priemiestinius maršrutus. Nuo rugsėjo 1-osios iš Klaipėdos rajono (Karklės, Purmalių bei Žaliojo Slėnio gyvenviečių) į miestą veža 23 ir 24 maršrutai. Rajono savivaldybei pritarus, ketinama atidaryti dar du naujus tokio tipo maršrutus - Klaipėda-Šimkai ir Klaipėda-Jokūbavas.
"2007 metais atliktų tyrimų duomenimis 62 procentai Klaipėdos miesto teritorijoje gyvenančių gyventojų daugiausiai į darbą važiavo viešuoju transportu. Tai tikrai neblogas rodiklis. Daugiau tokių išsamių tyrimų nebuvo atlikta, tačiau galima daryti prielaidą, kad procentas išliko panašus", - sako G. Neniškis.
Iki šiol Klaipėda buvo bene vienintelis tokio dydžio miestas visoje Europos Sąjungoje, kur viešasis transportas funkcionavo be dotacijų. Tačiau situacija šiemet jau gali pasikeisti. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šiuo metu dėl išaugusių kuro kainų bilieto tarifas jau yra per mažas ir KKT per mėnesį trūksta apie 150 tūkst., o kitąmet trūks 300 tūkst. litų, tad įstaiga negalės vykdyti įsipareigojimų vežėjams ir tinkamai teikti keleivių vežimo paslaugos. Nesikeičiant situacijai, šiemet KKT planuoja patirti 1,6 mln. Lt nuostolį, o kitąmet - 3,7 mln.
Teigiama, kad net ir sumažinus autobusų maršrutų skaičių visų nuostolių padengti nepavyktų. Bilieto iki 2 litų nereikėtų branginti, jei savivaldybė biudžete numatytų lėšų, kuriomis būtų padengti susidarę nuostoliai.
Šiuo metu Vilniuje autobuso bilietas kainuoja 2 Lt, Kaune - 1,8 Lt. Tačiau šiuose didžiuosiuose miestuose 10-20 proc. bilieto kainos padengiama iš savivaldybės biudžeto. Paskutinį kartą Klaipėdoje bilietai 30 centų iki 1,8 Lt brango 2009 m. vasarį. 2003-iaisiais, kai pradėjo funkcionuoti naujoji sistema, vienkartiniai bilietai kainavo 80 centų.
Ateities planai
Kalbėdamas apie tolimesnius viešojo transporto plėtros planus G. Neniškis teigia, jog viskas priklauso nuo politinės valios, o iniciatyvų ir idėjų tikrai netrūksta.
"Tokių linijinių miestų kaip Klaipėda, kuriuose didžiausi transporto srautai juda keliomis gatvėmis, didžiausia problema yra vadinamasis skersinis pjūvis - kaip, pavyzdžiui, greitai ir patogiai nuvažiuoti iš Minijos gatvės į Šilutės plentą. Šią problemą galima spręsti sukuriant trumpus jungiamuosius maršrutus arba suteikiant galimybę žmonėms pasinaudojant elektroniniu bilietu sėsti ant konkrečiuose punktuose esančių viešų dviračių ir nuvažiavus iki kito taško tokį dviratį palikti atitinkamoje vietoje", - pasakojo G. Neniškis.
Anot jo, ateityje būtų galima miesto galuose įrengti ir specialias aikšteles, kuriose savo automobilį palikęs asmuo už tam tikrą mokestį įgytų teisę važiuoti viešuoju transportu. Ši įstaiga ateityje, ko gero, galėtų rūpintis ir elektromobiliams būtinos infrastruktūros sukūrimu bei priežiūra.
Skaičiai ir faktai
2004 m. Klaipėdoje autobusais buvo pervežta 27,3 mln. keleivių. Rekordas buvo pasiektas 2007 m. - 34,5 mln. keleivių. Pernai važiavo 33,2 mln. (ekonominė krizė atsiliepė ir transportininkams). Šiemet tikimasi 33,6 mln. keleivių.
Vidutinis autobusų greitis (įvertinus sustojimų laiką) išaugo nuo 19,6 km/h 2004-aisiais iki 21 km/h šiemet. To priežastimi laikoma e-bilieto sistema ir keleivių įlaipinimo tik pro priekines duris tvarka.
Gatvių, kuriomis rieda viešasis transportas, ilgis nuo 77 902 km 2004 metais išaugo iki 105 454 km šiemet. Maršrutų skaičius per tą laikotarpį padidėjo nuo 19 iki 23.
Dabar Klaipėdos autobusų parką sudaro 135 autobusai - iš jų 72 žemagrindžiai. Kitąmet bendrovė Klaipėdoa autobusų parkas panaudodama Europos Sąjungos paramą, numato įsigyti 12 visiškai naujų suskystintomis dujomis varomų miesto autobusų.
Klaipėdai priklauso labiausiai Lietuvoje prigrūsto autobuso rekordas - akcijos metu į jį buvo sutilpę 322 keleiviai.
"Padaryta tikrai daug"
Judita SIMONAVIČIŪTĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė
Kalbant apie dviračių infrastruktūros plėtrą, toliau reikia žengti dviem kryptimis. Viena iš jų - įrengti stovus prie švietimo ir kitų viešųjų įstaigų. Pavyzdžiui, jau ieškome lėšų tokiems stovams įrengti prie Vydūno mokyklos, kuri persikėlė į naujas patalpas. Tokie darbai ateityje bus įgyvendinami ir kitur.
Ir toliau bus siekiama prie dviračių takų prijungti naujas erdves, sujungti jais tuos gyvenamuosius rajonus, kurių jie dar nepasiekia. Panaudojant Europos Sąjungos paramą turėtų būti nutiestas naujas dviračių takas palei Danę. Reikėtų pripažinti, kad per gana trumpą laikotarpį šioje srityje buvo padaryta tikrai daug.
Gal kol kas ir utopiškai atrodo vadinamosios švariosios autotransporto priemonės, tačiau pagrindą joms kloti reikia jau dabar. Štai Klaipėdos universiteto atstovai, įgyvendinantys integruoto mokslo, studijų ir verslo centro projektą, domisi galimybe plėtoti ir šią sritį, tad teiravosi, ar miestas suinteresuotas pasinaudoti tokia galimybe. Aišku, kad mes tuo suinteresuoti.
Atnaujinami miesto autobusai, kuriami nauji priemiestiniai maršrutai. Man visai patraukliai atrodo Vilniaus pavyzdys, kai miesto centre pradėjo kursuoti "švarios" autotransporto priemonės. Nors skamba ir nepopuliariai, tačiau ir automobilių statymo miesto centre apmokestinimas prisideda prie viešojo transporto plėtros bei sveikesnės aplinkos kūrimo.
"Būtina keisti ir mąstymą"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Kad Klaipėda tikrai būtų sveikas miestas, būtini lūžiai ir žmonių sąmonėje, būtina suvokti, jog tiek miestas, tiek visas pasaulis yra vienas, ir jei jo netausosime, tai atsisuks prieš mūsų vaikus. Aišku, neapsieisime ir be konkrečių valdžios sprendimų. Simboliška, kad ketvirtadienį, Tarptautinę dieną be automobilio, miesto Taryba svarstys, ar įvesti lengvatas ekologiškų automobilių savininkams statant tokias transporto priemones miesto centre. Tai, aišku, dar tolima ateitis, bet pradėti dėti pagrindus reikia jau dabar. Ateis laikas ir elektromobiliams reikalingos infrastruktūros kūrimui.
Aišku, teatrų, naujo baseino, stadiono statybos dabar yra bene svarbiausios problemos, tačiau viešasis transportas, dviračiai ir jiems skirtos infrastruktūros bei sistemos plėtra, tobulinimas taip pat yra prioritetas. Klaipėdiečiams turi būti patogu atsisakyti automobilio.
"Padeda sutaupyti"
Julita VARANAUSKIENĖ, SEB banko šeimos finansų ekspertė
Lietuvoje kelionės automobiliu tampa vis brangesnės - degalų kainos per pastaruosius trejus metus Lietuvoje padidėjo maždaug 44 procentais, tačiau gyventojai blogėjant ekonominei situacijai neskuba asmeninio automobilio iškeisti į viešąjį transportą. Statistika rodo, kad priemiestinio ir miesto transporto paslaugas teikiančių įmonių pajamos per trejus sunkmečio metus sumažėjo maždaug penktadaliu. Remiantis "Eurobarometro" duomenimis, matyti, kad keliaudami lietuviai pirmenybę teikia asmeniniam automobiliui (44 procentai). Viešąjį transportą renkasi maždaug 30 procentų, o važiuoja dviračiu arba vaikšto pėsčiomis - apie 23 procentus šalies gyventojų.
Atrodytų, kad pablogėjus finansinei situacijai žmonės iš nuosavo automobilio turėtų persėsti į viešąjį transportą. Tačiau taip nėra. Norint sutaupyti, pirmiausia ieškoma kitų spendimų, pavyzdžiui, perkami pigesni kontrabandiniai degalai, automobilis keičiamas į ekonomiškesnį, sumontuojama dujų įranga ar atsisakoma antrojo šeimos automobilio.
Įveikti didesnį atstumą viešuoju transportu ne visada pigiau negu asmeniniu automobiliu, ypač jei tuo pačiu automobiliu keliauja keli asmenys. Tačiau nors keleivių vežimo paslaugos mieste brango, kelionės viešuoju transportu gali padėti sutaupyti. Reikėtų apskaičiuoti, kiek šeima per mėnesį sunaudoja degalų kelionėms mieste - į darbą, mokymo įstaigą, parduotuvę ir kitur. Nereikia pamiršti ir automobilio stovėjimo mokesčių. Tarkime, jei dviejų suaugusių asmenų šeima kelionėms nuosavu automobiliu mieste išleidžia ne mažiau kaip 250 litų, įsigijusi mėnesinius miesto transporto bilietus ir persėdusi į autobusus ar troleibusus jau galėtų sutaupyti.
Kai iškeisti nuosavą automobilį į miesto transportą nepatogu dėl tvarkaraščių ir maršrutų, vairuotojai ir keleiviai turėtų nepamiršti, kad sutaupyti galima ir vienu automobiliu į darbą vykstant kartu su kitais kolegomis ir pasidalinant išlaidas, važiuoti su kitais šeimos nariais. Jei įmanoma, vengti važiuoti piko metu, kai mieste daugiausia spūsčių.
Tikėtina, kad ir šią žiemą, artėjant brangesniam šildymo sezonui, žmonės, įpratę keliauti asmeniniu automobiliu, ieškos, kaip sumažinti išlaidas neatsisakant šio patogumo. Vieni atidės planus įsigyti didesnius pirkinius, kiti ieškos būdų, kaip sumažinti kitas kasdienines išlaidas.
Rašyti komentarą