Bandoma užtikrinti skaidrumą kelių priežiūros sektoriuje

Galiojančiame įstatyme nėra nustatyta, kad planuojant valstybinės reikšmės kelių tiesimą, statybą, rekonstrukciją ir priežiūrą (remontą), būtina vadovautis objektyviais kelių būklės, eismo tyrimų bei techninės, ekonominės ir aplinkosauginės stebėsenos duomenimis.

Kaip pažymima teisės akto aiškinamajame rašte, šiuo metu automobilių kelių ir gatvių dangų kokybės ir stiprumo tyrimai, tiltų būklės tyrimai, eismo intensyvumo, transporto priemonių srauto sudėties, transporto apkrovų bei greičio tyrimai ir analizės paslaugos perkamos viešojo pirkimo būdu.

"Konkursus laimi skirtingi subjektai, tyrimams naudojamos skirtingos metodikos, įranga. Kelių būklės, eismo tyrimų, techninės, ekonominės ir apslinkosauginės stebėsenos, atliktų kelių statybos darbų kokybės tyrimų duomenys nekaupiami vienoje informacinėje sistemoje. Todėl neefektyviai panaudojamos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos.

Pažymėtina, kad užsienio šalių ilgalaikė patirtis planuojant kelių infrastruktūros plėtrą rodo, jog efektyvus turimos modernios techninės bazės panaudojimas atliekant minėtus kelių darbus padeda sutaupyti iki 10–15 procentų valstybės biudžeto lėšų, skiriamų kelių infrastruktūros plėtrai bei modernizavimui“, – tvirtinama aiškinamajame rašte.

Įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, kelių normatyvinius techninius dokumentus.

Taip pat teikiamomis pataisomis numatoma, kad Susisiekimo ministerija, kaip koordinuojanti kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką institucija, galės įgalioti instituciją teikti kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų planavimui, projektavimui bei atliktų darbų kokybės įvertinimui reikalingas viešąsias paslaugas.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, tuo siekiama, kad sprendimai dėl valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų būtų priimami vadovaujantis objektyviais kelių būklės ir eismo tyrimų bei techninės, ekonominės ir aplinkosauginės stebėsenos, kuriuos atliks Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, duomenimis.

Už šias pataisas po pateikimo balsavo 34 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 20. Toliau šie įstatymo pakeitimai bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete, papildomais – Biudžeto ir finansų, Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Informacinės visuomenės plėtros komitetuose. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 23 d.