Automobiliuose gali tūnoti vėžys

Kai automobilis ožiuojasi, o meistrams nesiseka rasti chroniškos ligos, mums pagaliau trūksta kantrybė. Atsidūstame: „Jis baigia įvaryti vėžį“.

Bet amerikiečiai rimtais veidais įrodinėja, kad automobilis vėžį gali įvaryti iš tiesų. Neseniai JAV sveikatos apsaugos specialistai paskelbė dešimties 2011 ir 2012 metų „ligotų“ ir dešimties „sveikiausių“ markių automobilius.

Esą JAV ekologijos centras nustatė, kad tarp automobilių interjere naudojamų 275 cheminių medžiagų yra ir tokių, kurios sukelia vėžį, išsigimimus, kepenų pažeidimus, dėmesio sutrikimus ir sveikatai pridaro visokių kitokių blogybių. Tiesa, kokios tai medžiagos, amerikiečių sveikatos sergėtojai neskelbia.

Naujiena, regis, turėtų sudominti tokių automobilių šeimininkus.

„Greitis“ pabandė išklausyti automobilių, įtrauktų į juodąjį sąrašą, pardavimo salonų atstovus, tačiau jie sutartinai aiškino apie tokias kenksmingas transporto priemones negirdėję.

Automobilių pardavėjai ramūs

Į „nesveikiausių“ automobilių sąrašą pateko du 2011 metų „Kia“ modeliai - „Soul“ ir „Sportage“. Jais prekiaujančios bendrovės „Kia Auto“ pardavimo vadybininkas Žymantas teigė į tokius rinkimus žiūrintis gana skeptiškai.

Esą maždaug prieš penkerius metus jis skaitė, kad nesveikiausiu buvo išrinktas 1 serijos BMW. „Tikrai brangi markė, bet jis buvo išrinktas kaip pats kenksmingiausias. Sunku patikėti, kad automobilio, kurio kaina prasideda nuo 100 tūkst. litų, salonas blogesnis nei, pvz., „Daewoo Matiz“.

Jo teigimu, „Kia Soul“ modelis gaminamas Amerikos rinkai. O į Lietuvą atkeliaujantis „Sportage“ išleidžiamas Slovakijoje, taip pat toks modelis surenkamas Korėjoje. „Kiekviena gamykla turi savo medžiagas, todėl sunku įvertinti, kokios medžiagos patenka į Lietuvą“, - svarstė vadybininkas ir užtikrino, kad „Soul“ iš Amerikos mūsų rinkos nepasiekia.

Žymanto teigimu, amerikiečiai greičiausiai tyrė savo rinkai skirtas mašinas. Žinant amerikiečių požiūrį į automobilius, tyrimų rezultatai neturėtų stebinti. Mat JAV naudojamos visai kitokios, pigesnės, medžiagos. „Pavyzdžiui, vidutinės klasės „VW Passat“, Lietuvoje kainuojantys 80-90 tūkst. litų, Amerikoje kainuoja 50 tūkst. litų - tiek, kiek pas mus kompaktinis „VW Polo“. Ten naudojamos visai kitos medžiagos, netgi važiuoklės kitokios, kad būtų pigiau. Amerikiečiai nenutuokia apie automobilius, jiems nereikia naujų technologijų, svarbu naujas modelis ir didelė mašina“, - sakė „Kia Auto“ vadybininkas.

Beveik tą patį „Greičiui“ pasakojo ir bendrovės „Inchcape Motors“ salono, prekiaujančio „Mazda“ automobiliais, pardavimo vadybininkas Andrius. Pasak jo, automobiliai „Mazda“ gaminami tik Japonijoje, tačiau į Europos, Rusijos ir Amerikos rinkas jie keliauja iš skirtingų gamyklų. „Tai gali būti ir antireklama, bet gali būti atlikti tyrimai, patvirtinti ekspertizėmis“, - tvirtos nuomonės apie amerikiečių tyrimus neturėjo vadybininkas.

Tarp pavojingiausių žmonių sveikatai modelių paminėtas ir prabangus padidinto pravažumo universalas „Mazda CX-7“. Pasak Andriaus, jeigu būtų kalbama apie modelio salono odinius sėdynių apmušalus, tai į „nesveikųjų“ sąrašą būtų patekusi ir vidutinės klasės „Mazda 6“, nes joje naudojama ta pati apmušalų oda. „Skydelis, detalės iš plastiko automobiliui „Mazda“ yra gaminami iš perdirbamų medžiagų. „Mazda“ ekologiją irgi labai akcentuoja. Galbūt kokiame nors modelyje galėjo pakliūti toksiško plastiko“, - svarstė Andrius.

Briuselis pavojaus neskelbė

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos pranešė jokios oficialios informacijos, kad Lietuvoje parduodamuose automobiliuose būtų nustatyta kenksmingų medžiagų, neturinti.

Inspekcijos funkcija kontroliuoti, ar į šalies rinką tiekiami ne maisto gaminiai atitinka teisės aktuose nustatytus privalomuosius saugos reikalavimus.

Ar saugūs gaminiai, inspekcija vertina turėdama pagrįstą informaciją, kurią gauna naudodamasi ES skubaus keitimosi sistema RAPEX apie pavojingus gaminius. Esą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas nustato reikalavimus gamintojui, tiekiančiam į rinką chemines medžiagas ir gaminius.

Amerikiečių skelbiamas „nesveikų“ automobilių sąrašas nepadarė didesnio įspūdžio ir onkologams.

„Spaudoje kartais pasitaiko pranešimų apie medžiagas, kurios gali sukelti vėžį. Tačiau ne visada remiamasi pagrįstais įrodymais, o tik pavienių ar ne iki galo atliktų tyrimų duomenimis“, - sakė „Greičiui“ Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Kancerogeninės ir navikų patologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja daktarė Saulė Uleckienė.

Vincas BŪDA, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Cheminės ekologijos laboratorijos vadovas:

Cheminės medžiagos poveikis priklauso nuo koncentracijos ir nuo dozės, kurią gauna organizmas. Jeigu koncentracija maža, o organizmas toje aplinkoje būna ilgai, jis vis tiek gali gauti visą dozę. Ir atvirkščiai - jei koncentracija didelė ir ji veiks trumpai, organizmas dozės negaus. Kitas dalykas - vadinamieji kokteiliai. Tarkime, yra dešimt medžiagų, kurių kiekviena nesukelia neigiamo efekto. Kiekviena lyg ir nepavojinga, o jų mišinys jau gali būti pavojingas. Užtat kancerogeninių, toksinių ar kitokių medžiagų tokiose srityse kaip baldų, vaikų žaislų gamyba, automobilio salonai reikėtų vengti net jei jų koncentracija yra mažesnė nei norma.

Juk jeigu mašina įvažiuos į kokią nors užterštą zoną, tai nekenksminga dozė gali turėti poveikį. Dabar yra visokių alergenų, kurie lyg ir neturi poveikio, bet jeigu yra kokia kita tarša, gaunamas efektas. Plastikų mes nevalgome, bet juk išvynioję iš pakuotės naują plastiką dažnai jaučiame kvapą, vadinasi, kažkas išsiskiria. O kas tai per medžiaga, koks jos lakumas, ji chemiškai surišta ar tik atskilusi - gali būti daug variantų.

Važinėjimą automobiliu galėčiau palyginti su higiena. Jeigu jūs nenusiplovėte rankų ir sėdote prie stalo, greičiausiai jūs nesusirgsite. Bet jeigu tai taps įpročiu, vieną dieną kokių nors kirmelyčių žarnyne atsiras.

"Nesveikiausių" automobilių dešimtukas (2011-2012 m. gamybos)