Automobilių apmokestinimas: taškas padėtas. Laikinai

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad įstatymo projektas, pateiktas svarstymui, buvo netinkamas.

"Vyriausybė turėjo apsispręsti dėl konkretaus projekto. Tas konkretus projektas atsirado praėjusių metų pabaigoje, ir ten iš pradžių atsirado lengvieji automobiliai, paskui kitos įvairios transporto priemonės - jachtos, oro balionai ir kiti gana selektyviai parinkti apmokestinami objektai. Vyriausybė pasiūlė Seimui šito projekto nesvarstyti ir, mano supratimu, tikrai nėra tikslinga jį svarstyti. Toks mokestis neatitiktų automobilių apmokestinimo praktikos, taikomos kitose valstybėse, nei kaip aplinkosauginis mokestis, nei kaip transporto priemonės mokestis, kuris finansuotų kelių infrastruktūrą", - pakomentavo ministrė.

Ateities klausimas

"Autosalonui" I. Šimonytė sakė, kad apsispręsti, ar toks mokestis reikalingas, turės nauja Vyriausybė.

"Finansų ministerija su 2013 m. biudžeto projektu neteiks siūlymų dėl esminių mokesčių sistemos pakeitimų - tai nei prasminga, nei pageidautina, turint mintyje, kad rudenį įvykus Seimo rinkimams, bus rengiama naujos Vyriausybės programa.

Požiūris į mokesčių naštą ir perskirstymo lygį, o su tuo susiję ir mokesčių sistemos struktūriniai klausimai, priklausys nuo politinės Vyriausybės krypties. Faktas vienas - ir kitoms vyriausybėms teks nelengvai rinktis tarp galimo mokesčių didinimo ir visiško išlaidų nedidinimo ar net mažinimo", - teigė ministrė.

Pasak jos, diskusija dėl automobilių mokesčio turi vykti platesnės diskusijos apie mokesčių politiką kontekste.

"Požiūris į tą dalyką atsispindės partijų rinkiminėse programose, ir kuomet nauja Vyriausybė parengs programą ir savo požiūrį į mokesčių sistemą, pasisakys, ar yra reikalingas Lietuvai transporto priemonių mokestis, ir jeigu taip, pasiūlys pati tai reglamentuojantį įstatymo projektą", - sakė I. Šimonytė.

---

Nesutarė koalicija

Šioje Vyriausybėje, pasak finansų ministrės, klausimas irgi svarstytas, bet atsirado nesutarimų koalicijos viduje.

"Visi nesutarimai paprastai pasireiškia tuo pačiu: mokesčių didinimas ar naujų mokesčių įvedimas nėra "populiarus" klausimas ir bet kuriam tokiam sprendimui paneigti randama savų argumentų. Todėl nuo 2010 metų biudžeto jokie mokesčių pakeitimai nebuvo teikiami (išskyrus įgyvendinančius ES teisės aktus).

Visa bėda ta, kad atsižvelgiant į Lietuvos viešųjų finansų deficitą, kurį būtina kuo greičiau panaikinti, tai reiškia labai griežtą išlaidų politiką, įskaitant ir išlaidų mažinimą. Turint mintyje, kad "viešosios išlaidos" tai ne "išlaidos valdžiai išlaikyti", kaip dažnai klaidingai manoma (viešajam administravimui išleidžiama apie 3 procentus visų viešųjų išlaidų), išlaidų "dieta" tenka ir toms sritims, kurių finansavimą daugelis norėtų matyti gausesnį - viešajai tvarkai, švietimui ir sveikatai, kultūrai ar socialinei apsaugai. Suderinti mokesčių nedidinimo su išlaidų didinimu, deja, neįmanoma", - nesutarimų priežastį įvardijo I. Šimonytė.

POZICIJA. "Mes, naujų automobilių pardavėjai, turėtume sakyti: "Jokių mokesčių!" Bet kai tokia padėtis šalies keliuose, kai važinėja daug senų automobilių, teršiančių orą, transporto priemonių mokestis yra būtinas", - teigia Petras Ignotas. Sauliaus VENCKAUS ("Respublika") nuotr.

---

Politikai negalvoja

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas ir valdybos pirmininkas Petras Ignotas gilių priežasčių neieško. Anot jo, viskas yra daug paprasčiau - esą politikai galvoja tik apie artėjančius rinkimus ir nenori prieš juo įteikti tautai "dovanėlės" naujų mokesčių pavidalu.

"Mes sakome: automobilių srautai miestų gatvėse nebevaldomi, miestai dūsta, nebėra kur įrengti tiek stovėjimo vietų, kiek reikia visiems automobiliams, visuomeninis transportas nevystomas, nes nėra keleivių, šeimos turi po 2-3 automobilius, bet senus, nes neturi pinigų naujiems, ir tie seni automobiliai teršia orą.

Tačiau politikai mūsų negirdi, yra visiškas nesusikalbėjimas. Artėja rinkimai, ir jie galvoja, kaip ką pažadėti. Jie negalvoja apie tai, kad senų automobilių Lietuvoje kasmet įregistruojama po 120-140 tūkstančių, negalvoja, kas bus su tokiu parku ateityje. Negalvoja apie tai, ar mes turėtume gyventi saugiai - tiek oro taršos, tiek eismo saugumo prasme. Nėra politikų nusiteikimo spręsti šiuos visus klausimus - štai kur problema. Kartais net atrodo, kad jie gyvena visai kitokioje realybėje nei likę žmonės", - "Autosalonui" skundėsi P. Ignotas.

Asociacijos vadovas sako negalintis prognozuoti, ar mokestis už automobilius atsiras ateityje.

"Esu optimistas - tikiu, kad šios kadencijos Seimas jokių mokesčių nepatvirtins", - ironizavo P. Ignotas. - O kas bus ateityje, priklausys nuo to, ką išsirinksime į valdžią - ar tuos, kurie tik žada, ar tuos, kurie dirba".

Koks mokesčio dydis?

LAA prezidentas sako, jog kalbėti apie tai, koks tas mokestis galėtų būti, nėra labai svarbu.

"Svarbiausia, ką turime suprasti - kad nemokamų pietų nebūna. Tai - mokestis už naudojimąsi infrastruktūra. Ir tik pritarę, kad toks mokestis turi būti, galėtume svarstyti, kokiais kriterijais remiantis jis turėtų būti skaičiuojamas. Ne čia esmė, nors ir 20 Lt per mėnesį, bet toks mokestis turi būti.

Amerikų išradinėti nereikia. 23 valstybės iš 27 Europos Sąjungoje tokį mokestį vienokiu ar kitokiu pavidalu moka. Galima pasinaudoti, sakykime, Prancūzijos pavyzdžiu, kai mokama pagal automobilio keliamą taršą. Yra svarbu ir automobilio dydis. Juk 800 kg sveriantis automobiliukas su nedideliu varikliu orą teršia ir kelius gadina daug mažiau nei koks nors 2 tonų visureigis. Todėl pirmojo savininkas galėtų mokėti kelis šimtus litų per mėnesį, o antrojo - kad ir 1,5 tūkstančio", - teigė P. Ignotas.

---

ES valstybėse narėse transporto priemonės apmokestinamos automobilių registracijos arba metiniais naudojimo mokesčiais. Kai kurios valstybės narės taiko tiek vieną, tiek kitą mokestį. Tokie automobilių mokesčiai yra siejami su įvairiais objektyviais parametrais, pvz.:

- CO2 emisijos faktorius (skatinama įsigyti mažiau taršius automobilius);

- transporto priemonės amžius (skatinama įsigyti mažiau taršius bei saugesnius automobilius);

- vidaus degimo variklio galia (netiesiogiai skatinama įsigyti mažiau taršius automobilius);

- svoris (lengvesni automobiliai daro mažesnę žalą keliams);

- šių parametrų kombinacija.

"Kadangi automobilio vertė, išskyrus kolekcinius, tik mažėja, ji praktiškai niekada nenaudojama kaip tokių mokesčių atspirties taškas - nebent registracijos mokesčiams, ir tai labai retai. Taigi, į automobilius nėra žvelgiama per "prabangos" prizmę, nors apmokestinant pagal galią tam tikrą koreliaciją galima pasiekti. Dėl tos pačios priežasties automobiliai nėra apmokestinami "krūvoje" su jachtomis ir orlaiviais ar kitais turto vienetais. Automobilių mokesčiai paprastai turi labai aiškią - aplinkosauginę ir (arba) kelių infrastruktūros finansavimo - logiką", - "Autosalonui" paaiškino I. Šimonytė.

"Toks mokestis turėtų būti"

Ingrida ŠIMONYTĖ, finansų ministrė

Transporto priemonių mokestis Lietuvoje ir galėtų, ir turėtų būti. Trumpuoju laikotarpiu žiūrint - dėl to, kad būtų greičiau panaikintas biudžeto deficitas, tai yra greičiau sumažintas neatitikimas tarp pajamų ar išlaidų. Įvesti transporto priemonių mokestį ar nekilnojamojo turto mokestį yra mažiau žalinga ekonomikai negu didinti pelno mokestį, didinti darbo mokesčius, kurie Lietuvoje ir taip dideli, ar didinti vartojimo mokesčius. O žiūrint į tolesnį laikotarpį, kai turėsime subalansuotus finansus, transporto priemonių mokestis ar nekilnojamojo turto mokestis galėtų pakeisti dalį darbo apmokestinimo. Mes visi žinome, kad Lietuvos problema yra ta, kad bendras mokesčių lygis yra žemai, darbo mokesčiai yra aukštai, ir dėl to atsiranda tam tikri disbalansai, o darbas ES, kaip puikiai žinome, yra mobilus faktorius, ir į tai nereaguoti nėra logiška. Galima būtų dalį mokesčių naštos nuo darbo perkelti kitiems faktoriams, ir vienas tų faktorių yra turtas, kuris Lietuvoje nėra apmokestintas arba yra apmokestintas simboliškai.

"Mokestis nebūtinas, pinigai ir taip surenkami"

Kęstutis Kestenis, Lietuvos automobilininkų sąjungos direktorius

Diskutavome ne kartą ir priėjome prie išvados, kad vadinamasis mokestis už automobilius nėra būtinas, nes kelių infrastruktūros priežiūrai ir kitiems su automobilizmu susijusiems dalykams pinigai surenkami per kuro mokesčius, per PVM ir pan. Net jei kalbama apie 20-30 Lt sumą per mėnesį, paprastam žmogui tai būtų dideli pinigai. Pažiūrėkite - net drausdamasis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu vairuotojas draudžiasi ten, kur pigiau kad ir 10 Lt. Jei tokią - 20 ar 30 Lt sumą - reikėtų mokėti per metus, tada jau būtų realiau, o ir surenkama suma būtų pakankama. Tik visa tai - su viena sąlyga: kad iš žmonių surenkamos lėšos būtų panaudojamos skaidriai, kad neatitektų dalykams, kurie nei su automobiliais, nei su keliais nėra susiję.