Tačiau kelios nepriklausomos inžinierių komandos užsimojo dar daugiau - sukurti automobilius, nuo taško A į tašką B galinčius nuvažiuoti apskritai be gyvo žmogaus viduje.
Tikimasi, jog nuo vairavimo "nušalinus" žmogų gali pavykti sumažinti eismo nelaimių skaičių. Be to, kompiuteriui renkantis trumpiausią maršrutą sumažėtų ir transporto kamščiai, ir degalų sąnaudos. O tokiais automobiliais keliaujantys žmonės galėtų patogiau išnaudoti savo laiką.
Beje, planuojama, jog "vairavimo be vairuotojo" įranga galės būti montuojama bet kuriame naujame įprastame automobilyje - esą gamintojui teks tik įdiegti atitinkamą programinę įrangą.
Kol kas tik pasistato
Pirmoji apie bandomą automobilį, kuriam nereikėtų vairuotojo, pranešė JAV Stanfordo universiteto komanda, tiksliau, šioje mokslo įstaigoje veikiančios "Volkswagen" automobilių inovacijų laboratorijos (VAIL) nariai. Jie jau ne pirmus metus tęsia autopilotu valdomo modelio bandymus.
Pirmą kartą folksvagenas, kuriam nereikalingas vairuotojas, buvo parodytas dar 2005 metais. Tai buvo automobilių-robotų lenktynėms "DARPA Grand Challenge" paruoštas "Touareg".
Dabar VAIL šį autopilotą, gerokai patobulintą, sumontavo "Passat Variant" modelyje. Kodėl universale? Matyt, todėl, kad jo bagažinėje tilptų visa reikalinga technika.
Autorių teigimu, teoriškai jau dabar jų sukurtas automobilis, aprūpintas kompiuteriais, jutikliais, davikliais, kameromis, GPS sistema, gali savarankiškai išvažiuoti į gatvę ir ja judėti laikydamasis eismo taisyklių bei išvengdamas susidūrimų su kitomis mašinomis, pėsčiaisiais, dviratininkais.
Tiesa, kol kas visuomenei Stanfordo universitete buvo pademonstruotas tik dyzelinio "Pasato" sugebėjimas pačiam pasistatyti reikiamoje vietoje.
Mašina valdoma "iPhone" pagalba su specialiu "Autonomous Valet Parking" priedu. Paspaudus mygtuką "Park" automobilis savarankiškai randa tuščią vietą aikštelėje, sustoja, išjungia variklį ir atidaro dureles. Paspaudus mygtuką "Return" automobilis grąžinamas į pradinę padėtį.
"Google" nereikia žmogaus
Apie bandomą automobilį, kuriam valdyti nereikalingas vairuotojas, paskelbė ir kompanija "Google". Tiksliau, tokių bandomųjų automobilių yra septyni. Projekto autoriai teigia, jog jiems pavyko nuvažiuoti jau daugiau nei 244 tūkst. kilometrų, tiesa, su programinės įrangos specialisto priežiūra. Pastarasis gali bet kuriuo momentu perimti mašinos valdymą iš roboto.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog kol kas tik 1 600 km įveikta savarankiškai, be žmogaus įsikišimo. Per tą laiką įvyko tik viena avarija, bet ne dėl roboto kaltės - į jo mašiną prie sankryžos atsitrenkė sustoti nespėjęs iš galo atvažiavęs automobilis.
Bandomi prototipai, sukurti "Toyota Prius" modelio pagrindu, turi vaizdo kameras, lazerinius radarus ir GPS sistemas, padedančias mašinos elektronikai orientuotis aplinkoje. Be to, automobilis palaiko ryšį su "Google" serveriais, kaupiančiais informaciją apie konkrečius kelius (eismo juostų skaičių, šviesoforų kiekį, kelio ženklus ir pan.).
Tiesa, "Google" pripažino, jog šis projektas, kuriamas kartu su Stanfordo ir Carnegie universiteto tyrėjais, kol kas tėra vystymo stadijoje.
Padaryta Vokietijoje
Žmogaus nepilotuojamą mašiną išbandė ir Berlyno laisvojo universiteto mokslininkų komanda. Projektas pavadintas MIG ("Made in Germany").
Automobilis, sukurtas "Volkswagen Passat" pagrindu, iš lauko niekuo nesiskiria nuo įprastos mašinos, išskyrus ant stogo sumontuotą vaizdo stebėjimo kamerą.
O štai viduje sumontuota krūva elektronikos. Mašiną valdantis kompiuteris naudoja ne tik vaizdo kameros, bet ir lazerinių radarų ir palydovinės navigacijos įrangos duomenis apie kelio būklę ir transporto judėjimą.
Pasak vokiečių, mašina jau išbandyta bendrojo naudojimo keliuose.
Kada ateis ateitis?
Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai tikisi, kad jų sukurta technologija ateityje leis sumažinti automobilių skaičių keliuose - esą žmonėms nebereikės nuosavos transporto priemonės, o užteks išsinuomoti tokį ratuotą "robotą", ir jis iki paskirties vietos nuvažiuos pats.
"Dauguma automobilių 90-95 proc. laiko praleidžia stovėdami. Mūsų tikslas - sugrąžinti gatves pėstiesiems. Ateityje žmonės stebėsis, kodėl XXI amžiaus pradžioje mes naudojomės nuosavais automobiliais", - tikina MIG kūrėjai.
"Ateityje šiandienos automobiliai bus lyg vakarykščiai arkliai", - pareiškė Raulis Rojas, minėto universiteto profesorius.
Jo nuomone, berlyniečių sukurta technologija keliuose naudojamame transporte bus įdiegta per 20 metų, miestų gatvėse - per 20-30 metų. Kiek anksčiau, po 10-20 metų, ji atsiras automobiliuose, važinėjančiuose oro uostų, didelių gamyklų ar sandėlių teritorijose.
Viena iš minčių - naudoti robotizuotus automobilius taksi paslaugoms teikti - tokia mašina pati atvažiuos pas klientą ir jį nuveš ten, kur žmogus nori.
Valdo žmogaus akys
Beje, šių metų balandį to paties Berlyno laisvojo universiteto mokslininkai pristatė automobilį, kurį galima valdyti vien žvilgsniu - mašina važiuoja ten, kur žiūri žmogus.
"The Spirit of Berlin", sukurtas 2000 metų laidos "Dodge Grand Caravan" pagrindu, - unikalus projektas, įdomus tuo, kad jo uždavinys - atpratinti vairuotojus nuo pagrindinės užduoties - sukinėti vairą.
Idėja tokia: mašinos judėjimo kryptis nurodoma vairuotojo akimis. Kompiuteris su specialia "eyeDriver" programa seka vairuotojo akių judesius ir važiuoja ten, kur jis žiūri: žvilgsnis kairėn - sukama kairėn, žvilgsnis dešinėn - sukama dešinėn.
Be to, automobilis turi vaizdo kameras bei sensorius, reikalingus užtikrinti eismo saugumui. Pavyzdžiui, atsiradus kliūčiai, mašina sustoja pati, be vairuotojo įsikišimo.
Sunkiausia - sutelkti dėmesį ir nesižvalgyti į šalis, sako automobilį vairavę universiteto atstovai. Be to, būtina žvelgti į tolį - tada lengviau sutelkti žvilgsnį į vieną tašką, kad automobilis važiuotų tolygiai tiesiai.
Rašyti komentarą