Atsargiai! Pridygo duobių

Kasdien savų miestų gatvėmis zujantys vairuotojai dažniausiai atmintinai žino vietas, kuriose jų tyko žiojinčios duobės. Ir tik nuo vietos savivaldybių priklauso, kaip ilgai jos bando žmonių kantrybę. Tačiau atšilęs oras ir ištirpęs paskutinis sniegas paruošė nemalonių staigmenų net tiems vairuotojams, kurie šias gatves pažįsta lyg savo penkis pirštus. Dėl permainingų oro sąlygų, ypač atlydžio pradžioje, duobė gatvėje gali atsirasti ten, kur jos dar išvakarėse nebuvo.

Jos nepastebėjus lieka tik riebiai nusikeikti ir tikėtis, kad į ją įvažiavusiam automobiliui nieko nenutiko. O ką daryti, jei įvyko priešingai ir mašina buvo apgadinta ar dar blogiau - tapo nevažiuojanti.

Jei transporto priemonė apdrausta savanorišku kasko draudimu, Lietuvos draudikų asociacija pataria į įvykio vietą kviesti policininkus ir užregistruoti įvykį. Turėdamas policijos išduotą pažymą, draudikas gali kreiptis į kelio savininką ar kelininkus dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju bus ne tik atlyginti patirti nuostoliai, bet ir išsaugota vairuotojo drausmingumo kategorija. Jei pastarasis nesikreips į policiją, draudikas vis tiek atlygins patirtą žalą, tačiau šis įvykis turės įtakos drausmingumo kategorijai ir draudimo išmoka bus mažinama draudimo sutartyje numatyta išskaitos (frančizės) suma.

Kasko draudimu mašinos neapdraudęs ir policiją iškvietęs vairuotojas gali pasigailėti. Duobės gatvėje nepastebėjęs, į ją įvažiavęs ir automobilį apgadinęs panevėžietis už tai pareigūnų nubaustas 9 eurų bauda. O kai paprašė Panevėžio miesto savivaldybės aplyginti patirtą žalą, išgirdo, kad to gali išsireikalauti tik su teismo pagalba, nes pats dėl visko kaltas. Pasak valdininkų, tą įrodo policininkų skirta bauda.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas sutinka, kad paprašyti tokio įvykio faktines aplinkybes konstatuoti antstolį yra labai geras įrodymas, tačiau realiai sunkiai įgyvendinamas. Į duobę galima įvažiuoti naktį, antstolis gali neturėti laiko, o jo paslaugos kainuoja. Todėl vairuotojai dažniausiai ir kviečia policiją.

„Kaip įrodymas gali praversti ir techninės priemonės. Sakykime, vaizdo registratoriaus įrašas. Tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad jei į tokio įvykio vietą nebus iškviesta policija, iš savivaldybės išsireikalauti žalos atlyginimo yra beveik neįmanoma. Bet ir tokiu atveju mes turime teisę abejoti policija, nes ji fiksuodama aplinkybes remiasi vairuotojo paaiškinimu. Sunkiausia būna įrodyti priežastinį ryšį tarp įvykio ir padarytos žalos“, - sakė A.Kačalinas.

Duobėse savo mašinas apgadinusių ir dėl žalos atlyginimo į miestų savivaldybes besikreipiančių vairuotojų netrūksta. Jei abiem pusėms nepavyksta susitarti gražiuoju, lieka tik bylinėjimasis teisme, kas dažniausiai ir nutinka. Būtent žmonėms laimėjus teismuose savivaldybės ir pradėjo kompensuoti jų patirtą žalą. Tiesa, prieš tai deramasi dėl išmokos dydžio.

Pastaruoju metu teismai formuoja praktiką, kad dėl įvykio kaltos abi pusės - tiek gatvės nesutvarkiusi savivaldybė, tiek eismo sąlygų neįvertinęs ir į duobę įvažiavęs vairuotojas, tad budrumo kelyje niekada neverta prarasti. Savivaldybė ar kelią administruojanti įmonė kalta pripažįstama tik jei konstatuojama, kad vairuotojas negalėjo išvengti kliūties.

„Mes iki minimumo stengiamės mažinti atvejus, kai dėl tokių įvykių sudarome su vairuotojais taikos sutartis, nes nenorime kurti precedento. Kada? Tada, kai sumažinamas reikalaujamos atlyginti žalos dydis. Kartais ne per pusę, o net kelis kartus“, - neslėpė A.Kačalinas.

Vietoj komentaro

Pasak susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko, į duobę įvažiavęs ir automobilį apgadinęs žmogus turėtų kreiptis į savivaldybę, kuri atsakinga už gatvių priežiūrą.

„Aišku, šis faktas turėtų būti tinkamai įformintas. Ir tai labai svarbu, nes savivaldybė dažniausiai stengiasi neįžvelgti savo kaltės ir kratosi žalos atlyginimo. Neseniai surengtame bendrame posėdyje kaip tik ir diskutavome apie tuos dalykus. Yra civilinė atsakomybė, kuri ir numato, kad vairuotojams būtų atlyginti nuostoliai“, - teigė S.Girdauskas.

Tačiau, viceministro teigimu, šia galimybe pasinaudoja ne visi.

„Dažniausiai tokiu atveju patirta žala yra minimali. Tad jei ne nauja padanga ir ratlankis, neapgadinta pakaba, tai visas vargas rašant prašymus ir panašiai dažną vairuotoją atgraso nuo siekio gauti kompensaciją. Bet kas ieško teisybės, ją tikrai randa“, - patikino susisiekimo viceministras S.Girdauskas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“