Ar per metus dviratininkai tapo saugesni?

Pakeitime nurodyta, kad dviratininkai net ir dienos metu, judėdami važiuojamąja kelio dalimi, privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba dviračio priekyje ir gale įsijungti žibintus. Įstatymo pataisa sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Vieni palaikė ir džiaugiasi naujuoju reikalavimu, teigdami, kad nuo šiol dviratininkai bus geriau matomi, o tai padės sumažinti žuvusių dviratininkų keliuose skaičių. Kita dalis piliečių įstatymo pataisą vadino absurdiška ir nepadėsančią išmokyti saugaus eismo keliuose kultūros. 

Naujiena apie įstatymo pataisą nedžiūgavo ir vienas geriausių Lietuvos plento ir treko dviratininkų Tomas Vaitkus. 

„Nė vienoje pasaulio šalyje nėra tokio įstatymo. Tegu pamėgina užsivilkti tokią liemenę, pavažinėti kaitinant 30 laipsnių karščiui ir parodyti gerą rezultatą. Tie, kurie priėmė tokią įstatymo pataisą, tikriausiai nėra sėdėję ant dviračio", - kalbėjo Tomas. Jo nuomone, profesionalų sportui tokios liemenės nėra pritaikytos ir tik trukdytų. 

Ne pirmus metus BMX sportu užsiimantis Mantas pritaria naująjam reikalavimui, tačiau pagrindine apsisaugojimo priemone įvardija šalmą. 

„Užsiimant šiuo dviračiu sportu saugumo niekada negana. Bėda ta, kad dauguma dviratininkų bijo atrodyti kvailai, dienos metu dėvėdami šviesą atspindinčią liemenę. Jei būtų mano valia, visi dviratininkai neišvažiuotų iš namų ne tik be liemenių, bet ir be šalmų", - mintimis dalinosi Mantas. 

Pašnekovo žodžius tik patvirtina šios savaitės pradžioje Vilniuje įvykusi tragedija, kuomet 24 metų jaunuoliui pasivažinėjimas dviračiu baigėsi mirtimi. Narbuto gatvėje esančiu dviračių taku dideliu greičiu skriejęs jaunas vyras nepamatė priešais jį buvusių laiptų. Vaikinas nuskriejo nuo jų ir galva rėžėsi į grindinį. Dviratininkas žuvo vietoje. 

Pasak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus, traumos, dviratininkams pasibaigiančios mirtimi, 90 procentų atvejų nutinka dėl šalmo nedėvėjimo. Per šių metų pirmąjį pusmetį pastebimos žuvusiųjų mažėjimo tendencijos. Susisiekimo ministerijos duomenimis iki šių metų liepos 1 dienos Lietuvos keliuose netekome 99 žmonių, o tai yra 21 žuvusiuoju mažiau nei 2014 m. metais per tą patį laikotarpį. Tarp žuvusiųjų 5 dviratininkai, kai pernai per tą patį laikotarpį - eismo įvykių metu žuvo 9 žmonės. 

„Kasmet fiksuodami skaudžius dviratininkų ir kitų transporto priemonių susidūrimus, mes dviratininkų aprangą vertiname pirmiausiai saugumo atžvilgiu, todėl šalmai, žibintai, atšvaitai, liemenės ir kiti šviesą atspindintys aprangos elementai yra būtini kiekvienam dviratininkui. Jokios pastangos ar investicijos į saugumą nebus brangesnės už žmogaus gyvybę", - teigia „ERGO Insurance" Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokubaitis. 

Kita vertus, jis akcentuoja būtinybę saugumą padaryti madingu - tuomet nelaimingų atsitikimų prevencija bus kaip niekad efektyvi. 

R. Sinkevičius teigia, kad saugaus eismo užtikrinimas išlieka ir išliks vienu iš Susisiekimo ministerijos strateginių tikslų: „Mes negalime toleruoti didelio žūstamumo, kuris yra ne tik ženkli ekonominė netektis valstybei, tačiau ir neišmatuojama šeimų tragedija, darbingų žmonių netektis". 

Kol dviratininkų sąjungos toliau kritikuoja įstatymo pataisą, teigdamos, kad taip Lietuva tapo vienintele šalimi pasaulyje su tokiais griežtais reikalavimais, Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad tokios priemonės mažina žuvusių dviratininkų keliuose skaičių. 

„Pastebime, kad keliuose vis daugiau dviratininkų naudoja ir šalmus. Puikiai suprantame, kad nuolat didėjančiam dviratininkų srautui reikia ir kokybiškos infrastruktūros, tad Susisiekimo ministerijos vienas iš veiklos tikslų - jų plėtra", - akcentavo R. Sinkevičius. 

Siekiant mažinti žuvusių dviratininkų Lietuvos keliuose skaičių, saugaus eismo specialistai ragina visus eismo dalyvius būti dėmesingiems ir laikytis saugaus eismo taisyklių.