- Ar Lietuva neliks nuošalyje ir sugebės apginti apgautus gyventojus, įsigijusius neva aplinką tausojančius automobilius? - „Vakaro žinios“ paklausė aplinkos ministro Kęstučio Trečioko.
- Mes tikrai negalime likti nuošalyje ir neliksime. Ši tema jau pradėta gvildenti, bandome išsiaiškinti, kiek tokių automobilių gali būti Lietuvoje. Be jokios abejonės, Lietuva, kaip ir visi kiti, turi pasinaudoti galimybe gauti kompensacijas iš gamintojo, pasiryžusio atlyginti nuostolius. Atsakomybė priklauso tam, kas šiuos automobilius paleido į rinką, bet mes tikrai kontroliuosime, kad viskas vyktų, kaip priklauso. Dabar pagrindinis mūsų tikslas - sužinoti konkretų skaičių automobilių, kurie pateko į Lietuvą su galbūt suklastotais kompiuterių rezultatais. Aš manau, kad jų gali būti daug, nes lietuviai dyzelinius automobilius mėgsta, o dar ir markė gana populiari.
- Kaip Lietuvos vairuotojams sužinoti, kad vairuoja kaip tik tą automobilį, kurio emisijų testai buvo suklastoti?
- Pirmiausia iš prekybininkų bandysime sužinoti, kiek ir kokių automobilių pateko į Lietuvos rinką, o tuomet reikės ieškoti jų savininkų. Pardavėją apgavo gamintojas, taigi jis turi taip pat ieškoti atsakomybės, o pirkėjui pardavėjas taip pat turės padengti nuostolius, kad ir gamintojo sąskaita. Čia nebus galima kaip turizmo agentūrai nusiplauti, kad kažkas neįvykdė įsipareigojimų ir dabar nebėra kaltų. Ministerija tikrai neliks nuošalyje, stebėsime ir kišimės į šiuos reikalus, kiek reikės.
- JAV teigia, kad į rinką paleisti 1,6 ir 2 litro darbinio tūrio dyzelinu varomi automobilių modeliai „Jetta“, „Beetle“, „Golf“ ir „Audi A3“, kurie JAV leidžiamas azoto oksido emisijas galėjo viršyti net 40 kartų. Kokie skaičiai galėtų būti Lietuvoje?
- Žinoma, dabar norint išsikovoti didesnių kompensacijų šis skaičius gali būti šiek tiek padidintas. Vokietija turės įrodyti, kiek kartų iš tiesų viršytos normos. Jei norma bus viršyta 10 ar 20 kartų, tai vis tiek labai daug. Išmetamų teršalų kiekis irgi kaskart skirtingas. Gali automobilis būti tvarkingas, bet jei vairuotojas spaudžia akseleratorių iki galo, tai patys matome, kaip autostradoje tie dyzeliniai automobiliai apsipila dūmais, ir ne todėl, kad netvarkingi, o todėl, kad vairuotojas neprotingas.
Pastarasis įvykis tarsi paspirtis dar kartą pagalvoti apie priemones, kurių galime imtis oro taršai sumažinti. Nes automobiliai ir yra didžiausi teršėjai. Oro tarša Lietuvoje labai svarbus klausimas, todėl turime tinkamai reaguoti į šią situaciją. Žinoma, ir be jos šalyje turime rimtą problemą - Lietuvoje itin daug senų automobilių, dėl kurių kompiuterių net nereikia baimintis, nes jie kompiuterių neturi. Taigi nėra galimybės kontroliuoti jų išmetamų teršalų. Suprantu, kad sugriežtinus esamas normas turėtume atšaukti nemažai automobilių arba priversti juos remontuoti, o taip supykdytume vairuotojus. Bet pamažu turime veržti diržus, nes oras, ypač didmiesčiuose, tikrai kelia nerimą. Būna dienų, kai miestuose net tiršta ir to smogu nepavadinsi.
- „Volkswagen“ atvejis tik įrodo, kad testus galima apeiti, kad yra nebijančiųjų taip rizikuoti.
- Tikrai taip. Pasirodo, kad net ir tvarkingi vokiečiai turi ydą siekti didesnio pelno nelabai sąžiningai. Iš tiesų labai dažnai gamintojų deklaruojami parametrai neatitinka realybės. Ir tai pasakytina ne tik apie išmetamus teršalus, bet ir apie degalų sąnaudas. Jei sąžiningai suskaičiuosite, kiek šimtui kilometrų sunaudojote kuro, pamatysite, kad įsipylę 8 litrus tikrai nenuvažiavote 100 kilometrų, net jei taip ir deklaruojama charakteristikoje. Tai pasakytina ne tik apie „Volkswagen“, bet ir apie kitus gamintojus. Yra dar daug tokių dalykų, dėl kurių reikėtų susirūpinti vartotojams ir jų teisių gynėjams.
Panašios tendencijos vyrauja ir prietaisų, kurie priskiriami prie energijos naudingumo klasės, rinkoje. Aš suprantu gamintojų ir prekybininkų norą turėti A++ klasę, bet neretai tas vienas pliusas būna avansu. Visi tie, kurie, kaip ir „Volkswagen“, bando pagudrauti, turėtų suklusti ir atsargiau skelbti savo parametrus. Tikiuosi, kad iš šios situacijos šiek tiek išloš vartotojai, bent jau ateityje.
- Bet dabar vartotojai jaučiasi apgauti...
- Žinoma, jei žmogus rinkosi automobilį ne tik tam, kad į jį galėtų pažiūrėti, bet ir norėjo važinėti ekonomiškai, jis yra apgautas. Jis sumokėjo didesnę kainą, kad prisidėtų prie oro taršos mažinimo, o dabar sužinojo, kad buvo apgautas. Jam tikrai priklauso kompensacija.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą