Aldis Gedutis: "Geriausia terapija - pabūti kito kailyje"

Jo transporto arsenale - visos įmanomos priemonės: pradedant kojomis bei dviračiu ir baigiant keltais bei lėktuvais.

"Gal norėtųsi kiek dažniau važinėti traukiniais. Žinai, bėgiai, garsas, specifinis kvapas, žodžiu, tokia raminanti būsena. Aišku, norėtųsi, kad į Klaipėdą sugrįžtų tramvajai - dar viena puiki viešojo transporto priemonė", - svarsto A. Gedutis.

Kaip esi įpratęs žiūrėti į eismą - vairuotojo, dviratininko, pėsčiojo ar filosofo akimis?

Filosofinis žvilgsnis (beje, nesu tikras, kas tai yra) kartais įsijungia sėdint keleivio vietoje, kai neturi jokios atsakomybės, privalomos eismo dalyviui. Tada imi fiksuoti įvairias įdomybes. Pvz., daug žmonių vairuodami kažkodėl pradeda kalbėtis ar tai su savimi, ar su kitais eismo dalyviais. Dažniausiai reikšdami pretenzijas, pvz., kur važiuoji, rodyk posūkį, kur lendi... Toks vidinis, tiksliau, saloninis garo nuleidimas, nes visa tai lieka salono viduje, dažniausiai išorėn netransliuojamas.

Oidipai gatvėse

Ar Klaipėda - patogus miestas vairuotojui? Turi pastabų mūsų gatvėms?

Labiausiai erzina "naujoji" Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža. Bene prieš pusantrų metų Minijos gatvei eismo ekspertai žadėjo "žaliąją bangą". Kažkokia labai jau neritminga ir lūžinėjanti ta banga išėjo. Kai piko metu pagrindiniu keliu šviesoforo pralaidumas lygus 5-7 automobiliams, tai... pats supranti. Piko metu Šilutės plentas ir jame esantys žiedai irgi nekas.

Miestų gatvės ir užmiesčio keliai - tai socialinė erdvė. Bet kodėl kai kurie joje elgiasi taip, lyg gyventų pasaulyje vieni ir aplinkui nebūtų kitų žmonių?

Nežinau, gal tai garsusis lietuviškas kaimietiškas individualizmas? Japonai turi griežtą socialinių erdvių taisyklę, kurią amerikiečiai įvardino "watch your back", maždaug "žiūrėk, kas tau už nugaros". Žiūrėti reikia ne todėl, kad bijotum, o todėl, kad įsitikintum, jog niekam netrukdai, neužstoji vaizdo, nelendi į intymią erdvę. Mes kol kas to nedarom. Ne tik mes, ir ne tik dabar. Juk antikiniame mite Oidipas kilusio konflikto metu užmuša Lają, kuris, vėliau paaiškėja, besąs jo tėvas. Dėl ko kilo konfliktas? Siaurame kalnų kelyje nepavyko prasilenkti, todėl kažkuris turėjo užleisti kelią. Nė vienas neužleido... Žodžiu, seni archetipai ir elgesio modeliai nepadeda mūsų socialumui...

Kodėl mūsų šalyje yra tokia didelė priešprieša tarp visų eismo dalyvių grupių - pėsčiųjų, dviratininkų, automobilininkų, motociklininkų?

Manau, kad žmonės nebando pažvelgti į situaciją kitų eismo dalyvių akimis. Geriausia agresyvumo terapija - pabūti ir vairuotojų, ir dviratininkų, ir vaikštinėtojų kailyje. Tuomet tolerancija tikrai padidėja. Kartais nemalonios situacijos paprasčiausiai nutinka dėl netinkamo žymėjimo, kartais dėl pakeistos tvarkos ir pan. Žmonės gi vadovaujasi įpročiais ir paprotine teise. Eismo ekspertų eksperimentai ne visuomet suveikia, kartais net provokuoja nusižengti taisyklėms, ypač jei kertasi su per daug metų nusistovėjusia tvarka... Visgi manau, kad priešpriešos atvejų pasitaiko, tačiau ji nėra, tavo žodžiais tariant, tokia didelė ar juolab visa apimanti. Pastaruoju metu pastebėjau, kad eismo dalyvių elgesys keičiasi, ir į gera.

Apie ką byloja ratai...

Jau, atrodo, įprasta, kad nevertinama kitų žmonių gyvybė. Bet kodėl eismo dalyviai nesaugo ir savų?

Manau, kad dauguma apie tai tiesiog negalvoja. Žmogiško mąstymo ypatybė - "man taip tikrai niekada nenutiks". Deja, nutinka. Kita vertus, galbūt adrenalino antplūdis gali tai paaiškinti. Tarkim, beveik visų tautybių futbolo chuliganai (ne patys intelektualiausi žmonės) aiškindami, kodėl sąmoningai provokuoja neramumus ir veliasi muštynes, turi vieną ir tą patį atsakymą - "tai net geriau už seksą". Spėju, kad panašiai gali jaustis ir keliuose lakstantys galimi organų donorai. Jei dėl nelaimingai susiklosčiusių aplinkybių tai yra vienintelis būdas pasitenkinti, tai kas jiems nabagams belieka...

Kodėl mūsų tautiečiai tiek daug dėmesio, laiko ir pinigų skiria automobiliams? Žiūrėk - gyvena sutriušusiame būste su atsilaupiusiais tapetais, bet automobilis privalo būti geresnis už kaimyno, visada blizgėti ir turėti lietus ratlankius...

Lietuvių kilmės amerikiečių filosofas Alphonso Lingis įdomiai interpretavo ir aiškino jaunų vyrukų elgesį pliažuose ir kitose viešose vietose. Jie vaikšto demonstruodami savo raumenis, rodydami jėgą, išpūsdami krūtinę, tarsi nekreipdami dėmesio į merginas, tačiau jų tikslas stebėtojui labai aiškus... Lingiui tokie primena briedžių, povų, balandžių ir daugybės kitų patinų elgesį, kai prieš poravimąsi reikia patelėms parodyti savo neprilygstamą grožį ir neabejotinus pranašumus... Prašmatnus (visiems puikiai žinomo gamintojo) automobilis atlieka tokią pačią funkciją kaip briedžio ragai ar povo uodega. Kai neturi nieko kito parodyti, bandai puikuotis automobiliu, kuris (bent šiek tiek) byloja apie tavo "vyriškumą", kietumą, pajamas, charakterį... O ką butas? Nenusitempsi į jį kiekvienos merginos, kuriai bandai padaryti įspūdį... Šiuo požiūriu automobilis saugesnė ir patikimesnė investicija.

Kas tau užkliūva kitų eismo dalyvių elgesyje?

Lakstymas. Posūkių nerodymas. Nardymas. Kalbėjimas telefonu, ypač žinučių rašymas ar net naršymas....

Ginklas - ironija

Karas keliuose - ar turi receptų, kaip jį laimėti?

Kategoriškai nesutinku su sąvoka "kelias karuose". Tai dar vienas neatsakingo kalbėjimo pavyzdys, itin negatyviai rodantis eismo dalyvių santykius. Juk karo tikslas - priešo sunaikinimas, teritorijų okupavimas, ekonominės naudos siekimas... Keliuose nieko panašaus nematome. Taip, idiotų pasitaiko, tačiau ar jie sąmoningai siekia sunaikinti ar užvaldyti kitus eismo dalyvius bei jų nuosavybę? Neatsakingas elgesys gali turėti itin baisias pasekmes, tačiau tai dar ne karas. Sėdęs prie vairo nesijaučiu esąs mūšio lauke. Pasitikiu kitais vairuotojais. Juk dauguma jų "nekariauja", jei laikosi taisyklių ir gerbia - na, gerai, gal ir negerbia, tačiau toleruoja - šalia esančius ir važiuojančius.

Kaip pažaboti kelių erelius ir gaidelius? Ironija, šypsena, pašaipa... Keliuose įrodinėdami savo kietumą, jie tuo pat metu negali pakęsti, kai kas nors iš jų šaiposi. Jie net nesuvokia, kad daug kam tai net neatrodo kieta. Veikiau apgailėtina. Esu tikras, kad dauguma viešojoje erdvėje rodomų ir girdimų (prieš greitį, alkoholį, už atšvaitus...) reklamų padaryta nekokybiškai, subalansuota ne tai tikslinei grupei. Niekdarių tikrai neveikia šūkiai "Vairuotojau, nežudyk!" ar "Gyvenimas - ne filmas, neatsuksi..." Tokios reklamos net gąsdina nusižengti ar juo labiau nusikalsti nelinkusius vairuotojus, tačiau piktybinių pažeidėjų nepaveikia... Tarkim, prieš kelerius metus australai gana efektyviai paveikė agresyviai vairuojančius. Buvo rodoma serija reklamų, kuriose kieti vyrukai lakstydavo gatvėmis, perėjose nepraleisdavo pėsčiųjų, trukdė kitiems vairuotojams ir t. t. Žodžiu, parodytas pilnas kelių gaidelių elgesio komplektas... Tuomet tose reklamose rodytos merginos, kurioms tai turėjo padaryti įspūdį, ironiškai šypteldavo ir pamodavo nuleistu mažuoju pirštu - suprask, mažapimpis... Ekspertai sako, kad suveikė...

Dvi ateities Klaipėdos

Tavo, kaip filosofo, vizija 2116-ųjų Klaipėdai: kur, kaip ir kuo judės žmonės mieste po 100 metų?

Sunku pasakyti. Ateitimi besidomintys mokslininkai ir rašytojai tokiais atvejais kalba bent apie du kardinaliai priešingus scenarijus - apokaliptinį ir futuristinį. Pagal pirmą scenarijų, po branduolinės katastrofos išliktų gal dešimtadalis visų žemės gyventojų. Visos technologinės žinios būtų negrįžtamai prarastos. Civilizacija prasidėtų iš naujo. Postapokaliptinėje Klaipėdoje, savaime suprantama, dingtų visos motorinės transporto priemonės. Visas antžeminis transportas būtų gyvulinės kilmės. Tarkim, Klaipėdą valdančio Gentvilų klano kariai, rankose tvirtai gniauždami ietis su giminės vėliavėlėmis, išdidžiai jodinėtų po buvusią miesto teritoriją palaikydami (buvusio) miesto rimtį ir ramybę. Apšiurę paprasti žmonės po civilizacijos laužyną vaikščiotų pėsti, užleisdami kelią raitajai diduomenei. Šamanai šarkininkai būtų nešiojami nesuprantamais simboliais išrašytuose palankinuose. Pagrindinės transporto priemonės - jaučių traukiami krovininiai vežimai ir naujai prijaukintų šunų kinkiniai. Visos griuvėsiais neužterštos laisvos miesto erdvės būtų užsodintos valgomomis kultūromis. Upe, mariomis ir jūra plaukiotų burinės bei irklinės valtys. Pagal valdovų suteiktas privilegijas "gaidjurginiai" piktai rinktų pinigus už vežimų parkavimą ir valčių švartavimą. Taip pat už perėjimą vieninteliu išlikusiu tiltu per Dangę... Žodžiu, nieko gero.

Futuristinis scenarijus, žinia, grindžiamas dabartinėmis tendencijomis bei bandymais prognozuoti galimas technologines naujoves. Futuristinė 2116 m. Klaipėda būtų tylus ir švarus miestas. Nesigirdėtų nei transporto, nei uosto, nei gamybinio triukšmo. Išnyktų triukšmo ir taršos žemėlapiai, nes būtų nebeaktualūs. Visos transporto priemonės būtų varomos elektra, vandeniu arba saulės energija. Beje, rašytojas Kurtas Vonegutas kažkada sakė, kad jei ateiviai dabar stebėtų mūsų miestus, jie padarytų išvadą, kad ten gyvena dviejų rūšių padarai - aukštesnės rūšies būtybės - automobiliai ir žemesnės rūšies padarai - automobilius aptarnaujantys (plaunantys, maitinantys, glostantys ir t. t.) ir juos garbinantys žmonės. Norėtųsi tikėti, kad ateiviai stebėdami Klaipėdą 2116 m. padarytų priešingą išvadą. Nuojauta kužda, kad tuomet vairuotojai būtų jau senokai išnykusi, muziejinė profesija. Mieste kursuotų begarsiai nevaldomi automobiliai, autobusai ir, tikėtina, judėtų išmanūs robotai ar kiti dirbtiniu intelektu apdovanoti gyviai, skraidytų daugiafunkciai dronai. Būtų gerai, kad miestas išliktų pilnas nežmogiškos ir natūralios kilmės gyvybės, žalias, idant teiktų pavėsį nemotorinio transporto naudotojams. Kažkodėl manau, kad dviračiai, riedlentės, riedučiai, paspirtukai, jachtos, valtys turėtų išlikti, aišku, "papimpintu" pavidalu. Spėju, kad judėjimo trajektorijos neturėtų ženkliai kisti: namai-darbas-namai-jūra-namai-virtualus sodas-namai-virtualus baras... Kažkodėl atrodo, kad tuomet didžioji žmonių dalis keliaus internetu, nostalgijos apimti - faksu, o neturtingi - ten, kur vėjas nupūs...

ANKETA

Aldis Gedutis, filosofas, Klaipėdos universiteto profesorius. Amžius - 43 metai. Vairuotojo pažymėjimo gavimo metai - 2008-ieji. Ilgesnį laiką naudotos transporto priemonės - "Desna", "Giant", "Fuji", "Bocas", "Viking", LAZ, PAZ, "Ikarus", "RAF Latvija", "Mercedes-Benz", "Chevrolet HHR" ir kt. Policijos baustas tik kartą ("kvailas atvejis, kai neturėjau kito pasirinkimo, tik pravažiuoti pro "plytą").