Pasak Ingos Piragytės, "PZU Lietuva" Žalų departamento Klientų aptarnavimo centro vadovės, skambučių dėl eismo įvykio deklaracijos užpildymo vis mažėja, taip pat mažiau pateikiama klaidingai ar nepilnai užpildytų deklaracijų.
"Žmonės dažniau sutrinka nestandartinėse situacijose. Pavyzdžiui, kai eismo įvykio kaltininkas apgadina ne automobilį, bet nekilnojamąjį turtą, tuomet deklaraciją užpildyti būtina drauge su apgadinto pastato ar kito objekto savininku", - teigė I. Piragytė.
Eismo įvykis sukelia stresą, tad svarbiausia tokiomis aplinkybėmis išlikti ramiems ir tvirtiems. Vis dar pasitaiko, kad abu eismo įvykio dalyviai pasirašo deklaraciją kaip kaltininkai. Kartais vairuotojai paskuba prisiimti kaltę dėl sukelto įvykio, neįsigilinę į įvykio aplinkybes.
"Būna atvejų, kai įvykio kaltininkas mėgina paveikti nukentėjusįjį, pavyzdžiui, neturėdamas TPVCA draudimo, prašo palaukti, kol apsidraus ir deklaraciją užpildyti kitą dieną. Primename, jog bandymas sukčiauti užtraukia baudžiamąją atsakomybę abiems eismo įvykio dalyviams, o draudikai tokius atvejus nesunkiai išaiškina. Todėl esant neaiškioms aplinkybėms rekomenduojame nedelsiant kviesti policijos pareigūnus", - sakė ekspertė.
Pasak draudikų, dažniausiai telefonu dėl deklaracijos užpildymo konsultuojasi vairuotojai, pirmąsyk patekę į eismo įvykį.
"Dažniau konsultuojame miestų gyventojus, ten įvyksta daugiau nedidelių eismo įvykių. Patarimų ir pagalbos labiau linkusios prašyti moterys, vyrai matyt labiau pasitiki savo Kelių eismo taisyklių žiniomis. Tiesa, moterys deklaracijas užpildo atidžiau", - pasakojo I. Piragytė.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą