57 proc. vairuotojų įsitikinę, jog eismo saugumą galima padidinti ne baudomis, o ugdant vairuotojų kultūrą

Vis dėlto realybėje vairuotojų nuomonė nesutampa su jų elgesiu. Tiek tyrimai, tiek eismo ekspertai tvirtina, kad didelės baudos ir keliuose matomi policijos pareigūnai taip pat skatina vairuotojus važiuoti laikantis KET.

„Mūsų inicijuota apklausa parodė, kad, vairuotojų nuomone, eismo saugumą šalies keliuose labiausiai padidintų skiriamas didesnis dėmesys vairavimo kultūros kėlimui. Tokią poziciją išreiškė net 57 proc. iš beveik 10 tūkst. apklaustų respondentų. Ši nuomonė ypač ryški tarp tų, kurių vairavimo stažas yra nuo 5 iki 10 metų, tačiau net ir jauni ar ką tik vairuotojo pažymėjimus gavę vairuotojai jaučia, kad reikia kelti eismo kultūrą ir tai turėtų reikšmingą įtaką saugumui keliuose", - teigia „Lietuvos draudimo" Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas.

Anot jo, eismo dalyvių kultūrą saugumo keliuose garantu labiausiai laiko tie vairuotojai, kurie patys praktiškai niekada nepažeidžia KET. Paradoksas, tačiau tai, kad eismo dalyvių kultūra yra svarbiausia eismo saugumui, mano net ir tie, kurie prisipažįsta patys KET pažeidžiantys dažnai ar praktiškai kiekvieną kartą važiuodami.

Tyrimo duomenimis, 17 proc. vairuotojų įsitikinę, jog efektyviausia drausminti pažeidėjus būtų įrengiant daugiau techninės įrangos (vaizdo kamerų, greičio matuoklių). Tik maždaug 1 iš 9 vairuotojų teigė, kad eismo saugumą geriausiai padidintų sugriežtintos baudos.

„Kaip parodė tyrimas, didesnės baudos už KET pažeidimus daugumos vairuotojų vairavimo įpročių nepakeistų. Reikšmingesnę įtaką jos turėtų tik dviem grupėms žmonių: jauniems vairuotojams (19-25 metų) ir senjorams (daugiau nei 76 metų amžiaus) vairuotojams", - sako „Lietuvos draudimo" ekspertas.

Tyrimo duomenimis, vos 8 proc. respondentų mano, kad, norint didinti eismo saugumą, reikia, kad šalies keliuose patruliuotų daugiau policijos pareigūnų. „Šiuo aspektu, vairuotojų nuomonė prasilenkia su saugumo ekspertų požiūriu ir su pačių vairuotojų elgesiu kelyje. Prieš maždaug metus mūsų atliktas tyrimas parodė, kad policijos pareigūnų patruliavimas yra itin efektyvus eismo dalyvių drausminimo būdas. Sužinoję, jog priekyje jų tyko policija, greitį visuomet sumažina 70 proc. šalies vairuotojų. Kartais taip elgiasi beveik ketvirtadalis - 25 proc. vairuotojų, ir tik 5 proc. vairuotojų toliau tęsia kelionę tokiu pat greičiu", - pasakojo Andrius Gimbickas.

Lietuvos policijos atstovų nuomone, eismo saugumą mūsų šalies keliuose pirmiausia pagerintų kiekvieno eismo dalyvio atsakingumas už savo veiksmus, supratimas, kad kelyje esame ne vieni.

„Net ir KET yra akcentuojama pagrindinė visų eismo dalyvių pareiga: eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Tiems 57 proc. eismo dalyvių, kurie įsitikinę, kad saugumą labiausiai pagerintume ne baudomis, o ugdydami vairuotojų kultūrą, telieka imtis antrojo žingsnio - patiems pradėti elgtis garbingai ir atsakingai. Tuomet pamatysime, kad ilgainiui ir kiti eismo dalyviai pradės elgtis atitinkamai bei didės saugumas keliuose", - sakė Policijos departamento prie VRM atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.

Jos teigimu, praktika rodo, kad atsakomybės neišvengiamumas už padarytą pažeidimą - baudos - taip pat yra efektyvi neatsakingų asmenų drausminimo priemonių. „Paskirta nuobauda siekiama ne tik nubausti, bet ir auklėti žmogų, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, - sakė Policijos departamento atstovė spaudai. - Kaip veiksmingą priemonę dar paminėčiau ir socialinę reklamą - vykdytos kampanijos turėjo efektą - keliuose skaudžių nelaimių sumažėjo, vairuotojai geriau laikosi reikalavimo prisisegti saugos diržą, pasirūpina kėdutėmis vaikams."