Šarūnas Marčiulionis: "Džiaugsimės, kada įveiksime dar du etapus"

Rungtynės paliko labai gerą įspūdį. Tai buvo tikrai aukšto lygio reginys. Man labai patiko Šarūno Jasikevičiaus ir Jono Valančiūno tandemas. Vyrai žaidė labai pasiaukojančiai, labai stengėsi ir puolime, ir gynyboje. Dariui Songailai ir Pauliui Jankūnui pavyko užgesinti jų didžiausią žvaigždę Dirką Novickį (Dirk Nowitzki). Tai buvo labai svarbu.

Iš pradžių žaidėme labai banguotai, o vokiečiai, kaip bebūtų keista, po didžiosios pertraukos sugebėjo išlaikyti stabilų žaidimą. Galima teigti, kad Lietuvos rinktinei tiesiog nepasitaikydavo proga, kada ji galėtų spurtuoti ir sutvarkyti visus formalumus.

D.Novickis man atrodė truputėlį pavargęs. Anksčiau jis stengdavosi žaisti dėl kiekvieno kamuolio, norėdavo visus juos perimti. Šiandien to nebuvo. Atrodė, jog jis save saugo. Gal žaidimas prieš jį buvo kietokas, tačiau jei teisėjai nešvilpė baudos, tuomet viskas yra gerai. Šaunu, kad pavyko nuo jo apsiginti.

Kitame etape mūsų laukia arba rusai, arba makedonai ir, mano nuomone, mums būtų parankiau žaisti su makedonais. Lietuvos rinktinė šiek tiek bijo rusų, nes prieš juos buvo du kartus pralaimėta pasirengimo cikle. Be to, makedonai mūsų beveik nepažįsta, tai turėtų būti mūsų pranašumas. Žinoma, kyla klausimas, ar makedonai gali įveikti rusus. Rusai žaidžia labai protingai ir jie yra geriau sukomplektuoti nei makedonai.

Aš galvoju, kad komentuoti Lietuvos žaidimą per šiuos du etapus yra beprasmiška, nes lemtingiausios rungtynės bus kitos. Jei ten pralaimėsime, visas mūsų vargas grupių etapuose taps niekiniu. Jei įveiksime ketvirtfinalį, tada bus galima sakyti, kad du trečdaliai kelio įveikti. Jei įveiksime dar ir pusfinalį, tada galėsime iš tikrųjų džiaugtis.

Džiaugtis dabar galima tuo, kad ši, sakykime, vyresnioji karta, demonstruoja pakankamai greitą ir kokybišką krepšinį. Gerai žaidžia Š.Jasikevičius, labai šauniai žaidžia ir Rimantas Kaukėnas. Jie visada patraukia komandą reikiama linkme. Reikia džiaugtis ir didele žaidėjų rotacija. Tai yra Kęstučio Kemzūros nuopelnas. Visi gauna žaisti, tada nereikia daug laiko adaptuotis aikštelėje, visi gali mesti į krepšį be jokios baimės. Tai vienas iš mūsų raktų į sėkmę.