Ir rinktinėse žaidžia legionieriai

Komandų lyderiai

Už gražias akis į rinktinę krepšininkai neimami. Ir pasas dėl šios priežasties neišduodamas. Jei Europos krepšinio federacijos kviečia užsieniečius, reiškia, jos tikisi svaraus indėlio. Dažniausiai kviečiami amerikiečiai ir jie tampa rinktinių lyderiais.

Tokių pavyzdžių Europos pirmenybėse netrūksta. Erlas Roulandas (Earl Rowland) aiškiai išsiskyrė Bulgarijos komandoje, Bo Makalebas (Bo McCalebb) - Makedonijos, Tomas Kelatis (Thomas Kelati) - Lenkijos. Vokietijos rinktinės vidurio puolėjas Krisas Kamanas (Chris Kaman) pirmauja čempionate pagal atkovotus kamuolius, „kroatas“ Dontė Dreiperis (Dontaye Draper) - pagal rezultatyvius perdavimus.

Visgi europiečiai įrodė, kad savo šalyje išugdyti talentai yra svarbiau nei vienas lyderis iš užsienio. Tik trys natūralizuoti krepšininkai su savo komandomis pasiekė ketvirtfinalį. Su makedonais tai padarė B.Makalebas, su ispanais - Seržas Ibaka (Serge Ibaka), su prancūzais - Žoakimas Noa (Joakim Noah).

Savi ir svetimi

Ž.Noa pavyzdys rodo, kad natūralizuotų krepšininkų santykis su savo atstovaujama šalimi gali būti labai įvairus. Vidurio puolėjo tėvas, garsus praeityje tenisininkas Janikas Noa (Yannick Noah), yra prancūzas. Ž.Noa laisvai kalba prancūziškai, vaikystėje kurį laiką gyveno Prancūzijoje. Lyg ir nederėtų jo vadinti natūralizuotu žaidėju.

Kita vertus, Ž.Noa gimė JAV ir ten subrendo kaip krepšininkas. Prancūzijos pilietybę jis gavo būdamas 22 metų. Deivido Blu (David Blu) motina yra žydė, tačiau žaisti į Izraelį puolėjas atvyko jau subrendęs. K.Kamaną su Vokietija šiek tiek sieja kraujo ryšiai. Jo proseneliai kilo iš šios šalies. Vokiškai K.Kamanas nekalba.

Kiti krepšininkai su savo rinktinių šalimis neturi ir tokių ryšių. Kai kurie iš jų bent jau žaidė savo naujųjų tėvynių klubuose. Neitas Reinkingas (Nate Reinking) didžiąją karjeros dalį praleido Didžiojoje Britanijoje, Markusas Faisonas (Marcus Faison) - Belgijoje, T.Kelatis kelis sezonus rungtyniavo Lenkijoje, Stivenas Bertas (Stiven Bertt) - Ukrainoje.

D.Dreiperiui užteko vienų Kroatijoje praleistų metų, kad gautų pilietybę. B.Makalebas, Henris Domerkantas (Henry Domercant), Erlas Roulandas (Earl Rowland), Markesas Heinsas (Marquez Haynes) ir Omaras Kukas (Omar Cook) su šalimis, kurioms atstovauja, apskritai neturi nieko bendro.

Dosnioji Bulgarija

Nors daugelis natūralizuotų žaidėjų atvyko iš JAV, yra ir pora išimčių. S.Ibaka gimė Konge, bet krepšinio paslapčių mokėsi Ispanijoje. Šios šalies pilietybę jis gavo tik šiemet. Emiro Preldžičiaus bylą teko spręsti Tarptautinei krepšinio federacijai (FIBA). Puolėjas gimė Bosnijoje ir Hercegovinoje, paskui rungtyniavo Slovėnijos jaunimo rinktinėje. Abi šalis nukonkuravo Turkija, kurioje E.Preldžičius žaidžia jau ketverius metus.

Anksčiau būtent Turkija labiausiai garsėjo kaip šalis, krepšinio talentų ieškanti svetur. Ji pasikviesdavo labai jaunus žaidėjus ir suteikdavo jiems pilietybę. Dabar viskas paprasčiau. Kam ugdyti jaunąjį krepšininką, jei galima tiesiog išduoti pasą patyrusiam?

Visa laimė, kad žaisti rinktinėje gali tik vienas toks krepšininkas, kitaip į aukštas vietas pretenduotų Bulgarija. Bulgarai tikrai nešykšti pasų. Be Europos čempionate žaidusio E.Roulando, juos yra gavę beveik dešimtis amerikiečių. Tarp jų yra tokie žinomi krepšininkai kaip Roderikas Bleknis (Roderick Blakney), Erlas Kelovėjus (Earl Calloway) ir Ibrahimas Džaberas (Ibrahim Jaaber). Nuo Bulgarijos nedaug dosnumu atsilieka Gruzija ir Makedonija.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Sporto žmonės"