Arvydas Sabonis: tikslas pasiektas

Vakar Lietuvos rinktinė po atkaklios kovos palaužė slovėnus ir užsitikrino kelialapį į kitą vasarą vyksiantį olimpinį atrankos turnyrą.

A. Sabonis kaip ir daugelis mačą stebėjusių žiūrovų Kauno „Žalgirio“ arenoje liko iki pat vėlaus vakaro, kai paaiškėjo paskutinės dvi pusfinalio dalyvės.

Arvydai, kaip vertinate Lietuvos rinktinės pasirodymą Europos čempionate? – BasketNews.lt žurnalistas paklausė A. Sabonio.

Tikslas pasiektas ir ačiū, Dievui. Tos paskutinės rungtynės kainavo labai daug nervų, tačiau viskas baigėsi gerai ir dabar turime šansą kovoti dėl kelialapio į olimpiadą.

O medaliai?

Medalių gaila. Labai norėjosi kokį nors tų gražių komplektą, kur daug širdies įdėta, palikti namie.

Ko pritrūko ketvirtfinalio rungtynėse?

Makedonai nustebino visus, o mus slėgė įtampa. Neatlaikėme jos ir pralaimėjome. Netgi ne pralaimėjome, o atidavėme patys. Juk turėjome pergalę rankose, bet paleidome. Tokius perdavimus atidavėme... Apskritai kalbant, visos rungtynės nebuvo gražios, išskyrus mačą su serbais. Tada tikrai gerai ir rimtai sužaidėme. Džiugu, kad liaudis palaikė rinktinę. Ir šiandien (rungtynėse su Slovėnija, – Red.) beveik pilna salė buvo. O gyvenimas pralaimėjimais nesibaigia.

Po pralaimėjimų pasigirdo daug diskusijų dėl Lietuvos rinktinės komplektacijos, žaidėjų amžiaus. Kaip jums atrodo? Ar komanda neturėjo būti jaunesnė?

Dėl dviejų krepšininkų ir aš pagalvočiau. Nenoriu minėti pavardžių, bet kažkada su draugais diskutavome, kad jų patirtis absoliučiai niekuo nepadėjo. Niekuo. Nežinia, kodėl juos reikėjo kviesti, bet matyt treneris vylėsi, kad padės. Juk kodėl nepasitikima jaunu žaidėju? Todėl, kad niekas nežino, kaip jis žais, o vyresnio galimybės visiems aiškios. Jis buvęs, matęs – padės.

Kaip apskritai vertinate trenerio darbą? Kai laimime trečią vietą jis visiems būna labai geras, bet kai liekame šešti – treneris tampa neišmanėliu.

Juk žinai sirgalių nuomonę – ji visada tokia pati. Kai gerai – treneris Dievas, o vos nepasiseka ir treneris iš karto nieko nesupranta. Dabar daryti išvadas – anksti. Juk žinote, kad „ant karštųjų“ prikalbama nesąmonių arba nesąmonių (juokiasi, – Red.). Reikia palaukti kol baigsis čempionatas, viskas nurims, o tada bus galima analizuoti. Be to, reikia nepamiršti, kad ir Kleizos, ir Jono neturėjome.

Čempionato metu bendravote su daug draugų iš užsienio. Kokie jų atsiliepimai? Kuo galima pasidžiaugti?

Kiek visų klausinėjau ir kiek teko bendrauti su užsienio žurnalistais, visi patenkinti organizacija. Visi nustebę, kad galima taip gerai surengti. Ir žinoma, visi stebisi ta maža trijų milijonų šalimi – atvažiuoja nieko per daug nesitikėdami, tačiau išvyks išsižioję (juokiasi, – Red.). Ir Lietuvai šis čempionatas labai naudingas. Pasistatėme sales. Negi tai blogai? Tai investicija į ateitį, skirta Lietuvos žmonėms.

Manau, ši arena pakeis ir Kauno mentalitetą. Atsiras renginių, atvyks daugiau užsieniečių, gyvenimo kokybė, bent jau vidinė, tikrai išaugs. Aš sėdžiu šioje arenoje ir kaifuoju. Žiūriu į šią salę ir jaučiuosi kaip kokiame Los Andžele – miestų mieste. Bet išeinu į balkoną, pamatau „Kauno grūdus“ ir suprantu, kad namie (juokiasi, – Red.).

Šiemet Europos krepšinyje atsirado naujų komandų. Ar krepšinio lygis čia dar labiau išaugo?

Europoje visada buvo stiprios komandos, o dabar naujų atsirado todėl, kad čempionate dalyvauja ne 16, o 24 rinktinės. Suomiai, prašau, atvažiavo ir ką išdarinėja. Europos čempionatas yra stipriausias krepšinio turnyras iš visų vykstančių. Pasaulio čempionate ir olimpinėse žaidynėse tenka žaisti ir su silpnesnėmis komandomis.

Į grupę vis tiek pataiko kas nors iš Afrikos ar Azijos. O čia kokia mūsų grupė buvo? Visa šita pusė (E grupė, – Red.). Nu gi žiauru. Turėjo išvažiuoti ir vokiečiai, ir turkai, ir kroatai. Ir mes jau nedalyvaujame toje „pulkoje“. Žiauru, bet nieko nepadarysi.

Vadinasi, kitą vasarą kovoti dėl bilieto į olimpines žaidynes bus lengviau?

Lengviau nebus, nes atrankos turnyre dalyvaus keturios Europos komandos, o pateks tik trys. Ko gero, su tais pačiais makedonais reikės daryti vendetą (iki XX amžiaus pradžios išlikęs Korsijos ir Sardinijos salų gyventojų paprotys – kraujo kerštas už nužudytą giminaitį, – Red.) už tai, ką jie mums padarė (juokiasi, – Red.).

Kaip vertinate tai, kad didelė dalis Europos čempionato komandų savo gretose turi natūralizuotą amerikietį?

Kas kaip nori, tas taip daro. Manau, kad mums dar ne laikas ir jis greičiausiai neateis (juokiasi, – Red.). Lietuvoje krepšinis baisiai populiarus ir jeigu mes rūpinsimės savo jaunimu, stiprintis juodaodžiais krepšininkais nereikėtų. O šie žaidėjai kitas komandas labai sustiprino. McCalebbas makedonams labai padėjo.

O ar rinktinė neturėtų likti rinktine? Juk čia ne klubas, kur galima nusipirkti žaidėjų ir laimėti čempionatą.

Palauk, pas mus Šilutėje juk irgi kažkada buvo juodaodis. Jeigu čia gimęs, užaugęs, gerai žaidžia krepšinį, negi jo nekviesi į rinktinę, vien todėl, kad juodaodis? Kviestume, o visi galvotų, kad įsivaikinome prieš čempionatą (juokiasi, – Red.).

Panaši situacija Lietuvoje jau buvo, kai Lietuvos moterų rinktinei neleido įvaikinti merginos (Katie Douglas, – Red.). Galbūt ir klaidą padarė, nes ji tikrai būtų padėjusi. Lietuvoje moterų krepšinis nėra toks populiarus kaip vyrų, o norint jį populiarinti reikalingos pergalės.

Vyrų krepšinyje ir taip yra kam žaisti. Galbūt po čempionato valdžia daugiau dėmesio skirs, padidins finansavimą. Norint išauginti naujų žaidėjų, reikia žiūrėti nuo mažesnių.