Paprastai seneliai būna ir nuolaidesni, anūkams suteikia daug šilumos, supratimo ir palaikymo. Psichologės Aušros Jančauskaitės teigimu, seneliai turi neįkainojamos įtakos vaikų psichologinei raidai: socialiniams, emociniams įgūdžiams, savarankiškumui ir pasitikėjimui savimi ugdyti. Be to, senelių neįpareigoja griežtos auklėjimo taisyklės, tad jie linkę su anūkais bendrauti laisviau ir šilčiau. Toks bendravimas vaikams labai patrauklus, tad jie noriai leidžia laiką lepinami senelių.
Ką gi anūkai gali nuveikti kartu su seneliais? Bendrų veiklų tikrai daug. Nuo trumpų išvykų savaitgaliais iki rimtų darbų, gaminant inkilėlius, gaudant žuvį, ruošiant maistą, mezgant ar siuvant.
Džiaugiuosi, kad turiu nuostabius senelius. Praleidžiu su jais daug laiko, bet bendros veiklos niekada nestinga. Močiutė negaili savo laiko ir su malonumu išmoko naujų receptų. Išduoda savo paslaptis, kaip patiekalą pagaminti dar skanesnį. Aš taip pat labai mėgstu nustebinti ją nauju receptu, o kartais ir savo kepiniu. Smagu, kad mūsų požiūris į maistą sutampa. Bet tai ne vienintelė mūsų veikla. Mano močiutė labai gražiai mezga. Ji lyg tikra profesionalė gali išmegzti net ir patį sunkiausią raštą. Ji ir mane pamoko mezgimo gudrybių. Gaila, kad jos akys silpsta, ir ji nebenori pradėti didelių mezginių. Bet aš visuomet galiu paprašyti jos pagalbos. Su seneliu taip pat visada randame ką nuveikti. Vasarą keliaujame grybauti. Jis pažįsta kiekvieną grybą, todėl aš drąsiai jaučiuosi rinkdama juos. Miške prisiskiname ir įvairiausių uogų, o grįžę namo iš jų gaminame uogienę. Man labai smagu, kad per vasaros atostogas mano seneliai vyksta kartu su mumis paatostogauti. Visi mano brangiausi žmonės tuomet būna su manimi kartu. Mėgstu šiltus vasaros vakarus, kai visi susėdame prie laužo ir jaukiai šnekučiuojamės.
Anot psichologės Rasos Bieliauskaitės, seneliams svarbus pozityvus požiūris į jaunimą, noras išklausyti ir suprasti, pasidalinti savo patirtimi, nebūti kategoriškiems. Todėl ir pokalbiai su jais būna labai jaukūs ir malonūs.
Man patinka klausytis močiutės pasakojimų apie jos vaikystę. Nei telefonų, nei kompiuterių jie neturėjo, bet buvo užsiėmę. Iš ryto mokykla, po pietų ūkio darbai, o vakare pamokų ruošimas. Labai laukdavo didelių švenčių, kuomet būdavo organizuojami šokiai. Vos mano močiutė panyra į savo jaunystės prisiminimus, aš taip pat lyg ir persikeliu ten. Ji taip vaizdžiai, tikroviškai pasakoja, prisimindama kiekvieną smulkmeną. Žinau, kas ją parlydėjo iš šokių, kas pirmą kartą pabučiavo. Senelis taip pat labai įdomus pašnekovas. „Hipiška“ jo prigimtis dar ir dabar vis prasiveržia. Niekados nemačiau jo pikto, jis visuomet tik šypsosi ir džiaugiasi, kad turi tiek anūkų.
Nors tikrai labai gerai sutariu su savo seneliais, bet nemeluosiu, kad kartais ir užpykstu ant jų dėl įvairių smulkmenų. Bet maži nesutarimai mus dar labiau suartina.
Mūsų visų penkių anūkų santykiai su seneliais nuostabūs. Mes gerai suprantame, kad jie pasiruošę viską dėl mūsų padaryti. Mes taip pat. Pergyvename, jei jiems iškyla sveikatos problemų, jei negalime jų taip dažnai aplankyti, kaip norėtume. Ir labai laukiame Kalėdų, kad kartu galėtume susėsti prie stalo ir po ilgos pertraukos apsikabinti. Norėtųsi, kad visi anūkai taip puikiai sutartų su savo seneliais. Ir nebūtų nei vieno vienišo ar pamiršto senelio.
Kartų santykiai yra šeimos stiprybės, patirties ir meilės mokykla. Anūkai perima iš senelių tradicijas, papročius. O tai labai svarbu tokiai mažai mūsų tautai. Bendravimas su anūkais seneliams suteikia jėgų, o anūkus nuramina, suteikia užuovėją nuo intensyvaus gyvenimo tempo.
Šaltiniai:
https://www.vaikui.lt/vaikas/vaiko-prieziura/seneliu-ir-anuku-rysys/
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą