Ar nuotraukų gausa socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose nenuvertina žmogaus atvaizdo?

Šiuolaikinėje dėl savo įvaizdžio nuolat įsitempusių žmonių visuomenėje, kurioje vos spustelėjus programėlę telefone jus užplūs kruopščiai surežisuoti bičiulių gyvenimai ir jachtose dienas leidžiančių garsenybių nuotraukos, kad ir kaip stengtumėtės daryti viską - neišvengiamai  bus dienų, kai pasijusite visiškais nevykėliais ir nepritapėliais. Gali net atsirasti tokios mintys, kad gyvenate neproduktyviai, nesistengiate, kiti gyvena įdomesnius gyvenimus ir t.t.

Socialiniuose tinkluose žmonės varžosi dėl sekėjų skaičiaus, tai skatina daugiau žmonių pastebėti juos ir lyginti save su nepasiekiamais standartais. Šiandien ne tik lyginamės su modeliais, bet ir rungtyniaujame su draugais, pažįstamais ar bendradarbiais. Jau nuo pat gimimo mums peršamas vienas ar kitas idealas, girdime, kaip turime atrodyti, kalbėti ir elgtis. Tą sako artimieji, aplinkiniai ir tiesiog medijos.

Neretai to pasekoje imame jausti kaltę, jog sunkiai sekasi paisyti visų patarimų ir teigiama nuomonė apie save ima svyruoti. Gotenborgo universitete atlikus facebook’o naudojimo įpročių Švedijoje tyrimą, atskleista, kad kuo daugiau laiko moterys praleidžia naršydamos šioje svetainėje, tuo mažiau pasitiki savimi ir tuo nelaimingesnės jaučiasi. Kad asmenukių žiūrėjimas daro neigiamą įtaką savivertei, patvirtina ir atliktas tyrimas Pensilvanijos universitete. 

Gyvename visuomenėje, apsėstoje lieknumo ir jaunystės. Tai slegia ne tik apkūnesnes, bet visas moteris. Merginos, kurios jau yra įpratusios matyti tik kūną, kuris yra priimtinas visuomenei ir atitinka jos įtvirtintus grožio standartus, pradeda žaloti savo kūną bandydamos pasiekti primestų kūno parametrų (90-60-90). Dienraščio „Šiaulių naujienos“ žurnalistė Laima Trumpytė savo straipsnyje rašo, kad „dažniausiai tie standartai būdavo priimami kaip viena nediskutuotina tiesa, o juos atitinkantys laimingieji galėdavo mėgautis išskirtine vieta bendruomenėje.” Pavarčius spaudos puslapius, galime rasti ir kitų žurnalistų straipsnių apie tai, kad merginos “Instagram” platformoje dalinasi patarimais, kaip greičiau numesti svorio ir dažniausiai tai sukelia valgymo sutrikimus, maistas tampa priešu.  Šioje platformoje taip pat yra reklamuojamos visokios dietos, dietinės arbatos. Anot mokslininkų, žmonės nekreipia dėmesio į tai, kad dietos pramonė yra milijardinis verslas. „Visur matome vaizdus, skatinimus lieknėti. Tačiau visos dietos yra veiksmingos tik trumpą laiką, kad žmogus nuolatos ieškotų būdų – prekių savo idealui pasiekti“, – sako mokslininkė B. Koen.

Internete taip pat kartais pasitaiko žinučių kaip: „Privalai išmokti save mylėti, nepaisant to, kaip atrodai. Kai priimsi save tokį, koks esi, tapsi laimingas.”  Tačiau, kai žmonėms nepatinka kažkuri jų kūno dalis, jie nusprendžia pasitobulinti tas vietas grožio procedūromis (t.y plastinėmis operacijomis ar injekcijomis, kartais dėl grožio pasiryžta procedūroms, kaip šonkaulių išėmimas, pėdų rišimas ir t.t.). „Būti liekniems, tankiais plaukais, tiesia nosimi, didelėmis akimis, ryškiomis lūpomis. Būti gražiems arba, kitais žodžiais, – tobuliems. Bet kokia kaina. Toks milijonų žmonių mūsų pasaulyje tikslas, suformuotas dažniausiai ne jų pačių, o kieno nors kito”. Mano manymu, jeigu šiuolaikinėje visuomenėje nebūtų grožio standartų, visuomenės grožio suvokimas visiškai pakistu ir žmonės išmoktų labiau priimti save, nekeistų savo išvaizdos tik dėl kitų. Ar gali priimti save tokį, koks esi, bet tuo pačiu ir norėti kažką pakeisti? Žmogus, mylėdamas save, nekeis nei charakterio savybių, nei kūno proporcijų. Vis daugiau atsiranda žmonių, kurie skatina mylėti savo kūną, ir kad tai nėra problema, bet po to sako, kad reikia jį pakeisti dėl savęs. Žmogus neprivalo  keisti savęs dėl kitų, nebent jeigu jis pats taip nusprendė ar tai pasireiškia suprastėjusia sveikata. 

Apibendrindama galiu teigti, kad socialiniai tinklai neabejotinai veikia mūsų nuomonę apie save, asmenukių žiūrėjimas daro neigiamą įtaką savivertei. Pamačius apgaulingas nuotraukas reikia neprarasti pasitikėjimo savimi, motyvacijos, o kaip tik bandyti ugdyti savivertę. Teigiamą ar geranorišką požiūrį į save gali padėti puoselėti sveika mityba, sportas, dėmesingumo pratybos, skaitmeninė dieta, mažinant technologijas ir begalės kitų dalykų.

Šaltiniai:

 https://www.sveikaszmogus.lt/Psichologija-2897-Grozio_kultas_kodel_negalime_priimti_saves_tokiu_kokie_esa http://psichika.eu/blog/socialiniai-tinklai-ir-pazeista-savigarba/