Vartydami milijonus dėjosi skurdžiais – įtariama, kad prabanga besimėgavusi grupuotė plovė pinigus

Vartydami milijonus dėjosi skurdžiais – įtariama, kad prabanga besimėgavusi grupuotė plovė pinigus

Plovė iš kontrabandos gautus pinigus?

Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Laimonas Petreikis ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas, atliekantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, Robertas Šadianecas trečiadienį spaudos konferencijoje pristatė tiriamą galimo stambaus pinigų plovimo bylą.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019-2022 m. dvylikos asmenų organizuota grupė, galimai siekdama nuslėpti ir įteisinti iš akcizinių prekių kontrabandos gautas lėšas, pirko nekilnojamąjį ir kitokį brangų turtą.

Šie sandoriai, kaip įtariama, pagrįsti suklastotais dokumentais - fiktyviomis paskolomis, fiktyviais pirkimo-pardavimo sandoriais kitų asmenų vardu ir pan., nuslepiant tikrąją lėšų kilmę ir su įsigytu turtu susijusias nuosavybės teises. Įtariama, kad taip veikiant galėjo būti legalizuota mažiausiai 1,673 mln. eurų.

Turčiai prašė valstybės paramos

Kaip informavo FNTT, įtariama, kad grupės nariai įsigijo dvi Lietuvoje registruotas statybinių medžiagų gamybos ir asfalto klojimo veiklą iki šiol vykdančias bendroves, o joms vadovauti paskyrė savo grupuotės atstovus.

Anot R.Šadianeco, galimai siekiant įteisinti nusikalstamu būdu gautus pinigus organizuotos tam tikrų fiktyvių sandorių grandinės, kurių pagrindu investuota į šių įmonių veiklą - įsigytos gamybinės patalpos, įranga, medžiagos. Skaičiuojama, kad galėjo būti pervesta daugiau nei 1,2 mln. eurų, gautų galimai nusikalstamu būdu.

Faktus apie gaunamas pajamas grupės organizatorius ir jo bendrininkai galimai grindė fiktyviais dokumentais, neva įrodančiais, kad lėšos gautos iš prekybos juoduoju ir spalvotuoju metalu. Prisidengdami šiais galimai suklastotais dokumentais organizuotos grupės nariai mėgavosi prabanga - pirko nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir užsienio šalyse, dažnai ir 300 tūkst. eurų vertės automobilius ir netgi lėktuvą, kurio kaina viršija 200 tūkst. eurų.

R.Šadianeco pastebėjimu, nustatyti ir šokiruojantys faktai: „Buvo ir tokių atvejų, kai fiksavome, kad jie ir jų šeimos nariai kreipdavosi pagalbos į valstybės institucijas siekdami gauti kažkokią finansinę pagalbą."

Slėptuvėse - eurai, auksas, laikrodžiai

Beveik 100 FNTT pareigūnų, bendradarbiaudami su antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras" ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnais, lapkričio 15 d. atliko 25 kratas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Marijampolėje - įtariamųjų namuose, automobiliuose, sandėliukuose, darbovietėse, gamybinėse patalpose.

Aptiktos namuose įrengtos slėptuvės, vien kuriose buvo surasta daugiau nei 700 tūkst. eurų. Rasta apie kilogramą investicinio aukso luitų, kurių vertė per 60 tūkst. eurų, juvelyriniai dirbiniai, prabangūs laikrodžiai ir pan. Skaičiuojama, kad bendra paimto turto vertė gali viršyti 100 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apribotas turtas Ispanijoje, Belgijoje, Čekijoje. Visam grupės narių valdomam turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apriboto turto vertė viršija 2,5 mln. eurų.

Laikėsi ypatingos konspiracijos

Operacijos metu buvo sulaikyta vienuolika asmenų. Jiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Pasak R.Šadianeco, daugelis įtariamųjų praeityje turėjo nusikalstamų veikų, susijusių su kontrabanda.

Kaip pažymi pareigūnai, grupės nariai laikėsi ypatingos konspiracijos, kratų metu buvo bandoma sunaikinti mobiliojo ryšio telefonus, kitus įkalčius. Galimo organizatoriaus namuose rasta 40 mobiliojo ryšio telefonų, kuriuos, įtariama, jis nuolat keitė.

Surasta ir paimta mobilaus ryšio slopinimo įranga ir panašios priemonės, kurių tikslas buvo apsisaugoti nuo galimos teisėsaugos pareigūnų veiklos.

Tyrimas tęsiamas. Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki septynerių metų.