Teisme paaiškėjo iškrypėliškas medžiotojų elgesys: sugautą žvėrį pjudė šunimis ir žalojo, kol nugaišo

Tai, kad medžioklė įsivaizduojama kaip nomenklatūros palikimas, aukštų valdininkų užsiėmimas, taip pat nepagerina įvaizdžio.

Galiausiai medžiotojai nemėgstami dėl žvėrių žudymo, požiūrio į gyvybę – sakoma, kam medžioti, kai mėsos parduotuvėse pilna. Retkarčiais medžiotojų luomo atstovų pasisakymai pasiekia žiniasklaidą.

Juose teigiama, kad medžioklė – prasmingas ir taurus užsiėmimas, su žvėrimis elgiasi humaniškai.

Tačiau Kauno apygardos teismas liepos 19 d. užvertė baudžiamąją bylą, kuri bent artimiausiu metu turėtų būti triuškinančiu argumentu prieš visus pareiškimus, esą medžioklė nėra žiaurus užsiėmimas. Trys medžiotojai ir vienas medžiotojų klubo darbuotojas buvo nuteisti dėl itin žiauraus elgesio su sugautu bebru, du iš šių medžiotojų buvo kaltinti ir lapės kankinimu.

Nors patys kaltinamieji ir įvykį įvertinęs ekspertas teigė, kad jų elgesys – normali praktika, byloje yra ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos nario vertinimas: tai – kas įamžinta vaizdo medžiagoje, pranoksta bet kokį sveiko žmogaus elgesį.

Tragiškas žvėries galas

Pagrindiniai šios nelinksmos istorijos herojai – medžiotojai Aldis Šeputis, Audrius Dulskas ir Tomas Motiejūnas, taip pat su jais medžioklėje dalyvavęs medžiotojų klubo darbuotojas Modestas Kubilius, kartu su drauge filmavęs medžioklės akimirkas.

Būtent ši vaizdo medžiaga po kelerių metų tapo svarbiu įrodymu, atvedusiu keturis vyrus į teisiamųjų suolą.

Apie nežmoniškas, galima sakyti, netgi iškrypėliškas, kai mėgaujamasi žvėries kančiomis, pramogas teisėsauga sužinojo maždaug 2018 m., kai M. Kubilius ir likę medžiotojai, remiantis bylos medžiaga, ėmė nesutarti – tuomet vaizdo medžiaga ir pasiek teisėsaugą.

Vėliau tyrėjai nustatė, kad 2016 m. lapkričio 23 d. Lazdijų apylinkėse vykusios medžioklės metu vyrai itin žiauriai elgėsi su pagautu jaunu bebru – iš pradžių M. Kubilius žvėrį sugavo graibštu ir įkėlė į narvą, tada A. Šeputis su T. Motiejūnu, turėdami tikslą kankinti gyvūną, paleido jį iš narvo ir, demonstruodami nepateisinamą negailestingumą ir savivalę, be jokios pateisinamos priežasties pažeisdami Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas „draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus“ ir kitus reikalavimus, pjudė bebrą dviem foksterjerų veislės šunimis.

Nustatyta, kad vyrai kurstė šunis pulti bebrą, o šiam aktyviai priešinantis, A. Šeputis medžiokliniu šautuvu bebrą sužeidė, siekdamas susilpninti žvėries pasipriešinimą, ir taip gyvūną suluošino, tada suluošintą bebrą stūmė link šunų medžiokliniu šautuvu, mėtė, leido draskyti šunims tol, kol bebras buvo pajėgus priešintis.

T. Motiejūnas tuo metu neleido leisgyviam žvėriui nutolti – spardė ir stumdė bebrą trišakiu kauptuku, A. Dulskas prilaikė bebrą koja, o M. Kubilius gyvūną laikė už uodegos šunims jį kandžiojant, parvertė bebrą kauptuku ir prilaikė, kad šunims būtų lengviau jį pulti ir draskyti, po tokių veiksmų nukankintas bebras nugaišo.

Gyvenime teko matyti nemažai ir tikrai nemalonių brakonieriavimo faktų, tačiau, ką mačiau šiame filmuke, pranoko bet kokį sveiko žmogaus elgesį.

A. Šeputis ir M. Kubilius buvo sulaukę ir dar vieno kaltinimo – vyrai įtarti 2017 m. balandžio 12 d. vykusios medžioklės metu sugavę lapę (A. Šeputis pašovė žvėrį nugarkaulio srityje), tuomet leidę sužeistą žvėrį pulti ir draskyti foksterjerui, o kai gyvūnas galiausiai nepajėgė priešintis, pribaigė jį šūviu.

Teisme apklausti medžiotojai nurodė, kad tądien sugavo nemažai bebrų, o kas nutiko su nufilmuotu bebru, detaliai negalėjo papasakoti – anot medžioklių, bebras buvo paleistas arimuose, šalia balos, kurioje galėjo pasislėpti, tačiau foksterjerai susidomėjo žvėrimi, ėmė jį puldinėti.

Vienintelis M. Kubilius teigė, kad prie medžioklės prisidėjo norėdamas nufilmuoti medžiotojų nusikaltimus ir juos paviešinti, atskleisti nusikalstamą medžiotojų elgesį.

Prokuroro pastangos

Ši byla turi labai permainingą fabulą – 2020 m. lapkritį Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose visi keturi vyrai, kaltinti žiauriu elgesiu su gyvūnais, buvo išteisinti, nenustačius padaryto nusikaltimo.

Tokiam nuosprendžiui didelės reikšmės turėjo eksperto Gedimino Žiūko pateiktas vertinimas – įvertinęs filmuotą medžiagą, šis ekspertas teigė, kad teisiamųjų elgesys medžioklės metu buvo normalus.

Medžiotojus išteisinęs teismas taip pat pažymėjo, kad pagrindinis įrodymas – vaizdo įrašai – buvo pernelyg fragmentiški, jais negalima be abejonių pasitikėti, reikia atsižvelgti ir į M. Kubiliaus motyvus paviešinant šiuos įrašus.

Su tokiu nuosprendžiu kategoriškai nesutiko prokuroras Mindaugas Šukys, apskundęs jį Kauno apygardos teismui. Pasak prokuroro, nufilmuotas šunų pjudymas nėra medžioklė.

Prokuroras taip pat atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu G. Žiūkas teigė, kad bebro paleidimas iš narvo ir pjudymas šunimis įsikišant medžiotojams su įvairiais įrankiais yra žiaurus elgesys, ko medžiotojai neturėtų daryti medžioklės metu, ir tai yra draudžiama, tačiau teisme dėl nežinomų priežasčių jis savo išvadą kardinaliai pakeitė.

Pasak prokuroro, teismas vertino tik G. Žiūko teisme duotus parodymus ir visiškai pasitikėjo jo žodžiais, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duota išvada užrašyta neteisingai, nors jis po ja ir pasirašė.

Didžiulę patirtį turinčio specialisto paaiškinimai, kad jis pasirašė neskaitęs, negali būti įtikinami, tikrosios jo paaiškinimų kardinalaus pakeitimo aplinkybės teisme nenustatytos, nurodė prokuroras.

Anot prokuroro, bebro pjudymo šunimis negalima laikyti šunų mokymu ar bandymais su bebrais, teisiškai tokia veikla nėra reglamentuota.

Skunde prokuroras taip pat nurodė nesutinkantis, kad medžiotojai, mokydami šunis, nesiekė sąmoningai žiauriai elgtis su gyvūnu.

„Visi išteisintieji, išskyrus M. Kubilių, yra medžiotojai, kurie privalo būti aukštesnių standartų nei kiti asmenys, turi būti susipažinę su medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir suprasti, kada veikia vadovaudamiesi jais, o kada – už jų ribų.

Medžioklėje galioja reikalavimas kuo greičiau užbaigti medžiojamo žvėries kančias, tai iš esmės skiria medžioklę nuo gyvūnų kankinimo.

Šiuo atveju iš vaizdo įrašų matyti, kad bebras nepateisinamai ilgą laiką buvo pjudomas šunimis, badomas trišakiu kauptuku, mėtomas.

Tai vienareikšmiškai leidžia spręsti apie gyvūno patirtas kančias ir šią veiklą vykdžiusių asmenų gyvūno kankinimą“, – tokie prokuroro samprotavimai pateikiami byloje.

Pasak prokuroro, taip pat negali būti argumentuojama, kad bebras jau sugavimo iš urvo metu buvo mirtinai sužalotas, nes pagal bebro elgesį akivaizdu, kad jis paleidimo iš narvo metu bei vėliau buvo žvitrus, bėgiojo, bandė rasti vietą slėptis, bandė kąsti šunims, jokių jo sužalojimų nebuvo stebima.

Po kankinimų, kaip matyti iš vaizdo įrašų, jis buvo nušautas. Dėl epizodo, susijusio su sumedžiota lape, prokuroras skundo nepateikė, nurodęs, kad A. Šepučio ir M. Kubiliaus veiksmus su lape vertina kaip medžioklę.

Ekspertas: nieko bloga nematau

Prokuroro skundą gavę Kauno apygardos teismo teisėjai Algirdas Remeika, Jūratė Jakubonienė ir Gytis Večerskas į šią bylą pažvelgė kritiškai. Itin daug abejonių kėlė eksperto G. Žiūko išvados – kaip minėta, iš pradžių neleistiną elgesį įžvelgęs ekspertas vėliau šių įžvalgų atsižadėjo ir ėmė teigti, kad filmuotoje medžiagoje matomas medžiotojų elgesys yra visiškai normalus ir nėra žiaurus.

Alytaus apylinkės teisme G. Žiūkas teigė, kad „visos medžioklės yra žiaurus procesas, visada žvėreliams skauda“, o filmuotoje medžiagoje tikrai piktybinių veiksmų nėra.

„Bebro epizode vyko šuns supažindinimas su medžiojamu objektu, buvo pajudinimas, kad jis pajudėtų, nebuvo žiauraus elgesio, medžioklės procese kontaktas su gyvūnais neuždraustas.

Šiuo atveju nematė žiauraus elgesio, vyko medžioklės procesas, šunys turi pagauti ir netgi pasmaugti žvėrį, taip numatyta medžioklės taisyklėse.

Medžioklinis šuo gali gaudyti ir nužudyti medžiojamą žvėrį. Kai šuniukai buvo prie bebro, kai bebras buvo arimuose, medžioklė buvo neužbaigta. Medžiojant leidžiama mokyti šunis“, – tokie G. Žiūko parodymai įrašyti bylos medžiagoje.

Kadangi eksperto versijos prieštaravo viena kitai, skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija nutarė jį apklausti trečiąkart.

Kauno apygardos teisme apklausiamas G. Žiūkas vėl parodė, kad „elgesys, kuris matomas vaizdo įrašuose, nėra kankinimas ar ypač žiaurus elgesys, kadangi tai medžioklės bei medžioklinių šunų mokymo dalis.

Ši dalis kertasi su Medžioklės taisyklių 11.5 punktu dėl etiškumo, bet ne dėl baudžiamosios atsakomybės kilimo.“

Anot situaciją įvertinusio eksperto, šiuo atveju kelios minutės buvo panaudotos šunų mokymui, kaip kinologui, jam tai yra suprantama ir pateisinama.

Genocidas, protu nesuvokiama

Tokiems eksperto išvedžiojimams prieštaravo kitų liudininkų parodymai.

Pavyzdžiui, apklaustas aplinkosaugininkas, kuriam M. Kubilius buvo pateikęs nufilmuotus vaizdo įrašus, teigė, kad sužeisti žvėrys buvo pjudomi šunimis, tai prasilenkia su medžioklės etika.

„Medžiojant turi būti staigi žvėries žūtis, jis neturi būti kankinamas.

Sužeidus žvėrelį, kitu šūviu reikia pribaigti šaunant į žvėrį, jeigu tik sužeidžiamas, negalima šunimis pjudyti.

Šiuo atveju taip nebuvo. Bebras ištemptas į laukus, kad negalėtų pasišalinti, buvo pjudomas šunimis ir dar filmuojamas“, – nurodė liudytojas.

Vilkų medžiotojai. ŠRAAD

G. Žiūko išvedžiojimams kardinaliai prieštaravo apklaustas medžioklės specialistas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narys E. D. (duomenis teismas nuasmenino – Alfa.lt), kuris yra Tarptautinės kvalifikacijos ekspertas teisėjas, profesionalus medžioklės žinovas.

„Medžiotojų elgesys šioje juostoje sveiku protu nesuvokiamas. Tai kitaip nepavadinsiu kaip grubiausią saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ignoravimą, medžioklės etikos, moralės, tradicijų negerbimą. Tai įvardiju kaip vykdomą genocidą laukinių gyvūnų atžvilgiu.

Šioje medžioklėje buvo medžiojama pasitelkus galingą techniką, naudojant medžioklinius šunis, kurių pagalba iš urvų išbaidytus žvėrelius siaubingai su pasityčiojimu buvo žudoma, šakėmis, mediniais vėzdais, galu gale pribaigiant šūviu.

Bet viską pranoko tolimesni medžiotojų veiksmai, kada užguitą bebriuką pjudė šunimis talkindami šakėmis ir metaliniu kabliu. Esu medžiotojas nuo 1968 m.

Gyvenime teko matyti nemažai ir tikrai nemalonių brakonieriavimo faktų, tačiau, ką mačiau šiame filmuke, pranoko bet kokį sveiko žmogaus elgesį“, – išvydęs filmuotą medžiagą teigė E. D.

Susimokės baudas

Prieštaringą bylos medžiagą įvertinę Kauno apygardos teismo teisėjai nusprendė, kad medžiotojų elgesys su bebru – visgi ne įprasta medžioklės praktika, bet žiaurus elgesys su žvėrimi, prisidengiant medžiokle.

Teismo nuosprendžiu visi keturi vyrai, tarp jų ir apie elgesį su bebru prabilęs M. Kubilius, buvo pripažinti kaltais, visiems paskirta po 1129,8 euro baudą.

Toks Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo liepos 19 d., jį paskelbus. Tačiau nuteistieji gali jį skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kai kuriais atvejais medžiotojai už tokį elgesį netenka teisės medžioti, tačiau teismas šio klausimo nesprendė.