Šventes apkartinti gali ne tik Grinčas

Vieniems ilgai lauktos šventės, kitiems - pats darbymečio įkarštis. Jau daugybę metų prieš didžiausias šventes ar ilguosius savaitgalius policija gyventojus įspėja atidžiau saugoti savo turtą.

Žinodami, kad dažnas lietuvis šventes mėgsta sutikti ne namuose ir į juos negrįžta vienai ar net kelioms naktims, vagys nesnaudžia.

Todėl tinkamai nepasirūpinus savo turto saugumu, grįžus į namus linksmybes greitai gali pakeisti subjurusi nuotaika ir nemažų nuostolių skaičiavimas.

Vagysčių daugėja

Remdamiesi kelerių pastarųjų metų statistika draudikai konstatuoja, kad švenčių savaitgaliai visoje šalyje išsiskiria būstuose įvykstančių nelaimių skaičiumi.

Tarp jų šiais metais ypač į akis krenta vėl padažnėjusios turto vagystės. Ši informacija tampa labai aktuali žinant, kad artimiausius du savaitgalius mūsų visų laukia gražiausios metų šventės. Ir vienas šis savaitgalis dar bus ilgasis.

"Ilgapirščiai taip pat žino, kada žmonės dažnai išvyksta, todėl būsto turtas nėra apsaugotas. Šiemet apskritai auga vagysčių skaičiai.

Lygindami šių metų pirmus devynis mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, matome, kad vagysčių skaičiai iš būstų yra išaugę daugiau kaip 25 procentus.

Šiemet maksimali patirto nuostolio suma viršijo 21 tūkst. eurų.

Iš namų vagys išneša ir grynuosius pinigus, ir papuošalus, brangią techniką, kompiuterius.

Iš garažų, sandėliukų pavagia dviračius, kepsnines, lauko baldus.

Per pandemiją žmonės daug laiko leido namuose, įsigijo įvairių brangesnių daiktų savo komfortui, kurie vilioja vagis„, - sakė bendrovės “Lietuvos draudimas" Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis.

Vien per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė už vagystes iš būstų gyventojams jau išmokėjo net 49 procentais didesnę sumą nei praėjusių metų pirmąjį pusmetį.

Neabejojama, kad įtakos turėjo ir koronaviruso pandemija. Pernai pirmą pusmetį lietuviai daugiau laiko leido namuose ir mažiau keliavo, todėl ir vagims buvo sunkiau.

NUOSTOLIAI. Kol šeimininkų nėra namuose, juose apsilankę vagys griebia bet kokius vertingesnius daiktus.

Liūdna statistika

Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Informacijos analizės skyriaus pareigūnų duomenimis, dėl įvairaus pobūdžio svetimo turto vagysčių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnis) praėjusiųjų metų gruodžio 24-31 dienomis visoje Klaipėdos apskrityje pradėta 12 ikiteisminių tyrimų. Dešimt nusikaltimų padaryta uostamiestyje.

Per tą patį 2020 metų laikotarpį, galiojant griežtiems karantino dėl COVID-19 pandemijos reikalavimams, visoje apskrityje pradėti tik aštuoni tokie tyrimai. Šeši iš jų - Klaipėdos mieste.

2019 metų šventiniu laikotarpiu Klaipėdos apskrityje pradėti 28, uostamiestyje - 22 tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai.

Svarbios visos smulkmenos

Draudikų teigimu, tokie gana grėsmingai vėl augti pradėję skaičiai visiems gyventojams turėtų priminti, kaip svarbu saugoti savo turtą. Ir tiesiog būtina atkreipti dėmesį į kiekvieną smulkmeną.

"Nutinka ir taip, kad žmonės ne iki galo uždaro langus, pamiršta užrakinti duris, ir tai itin palengvina vagišių darbą.

Todėl geriau skirti papildomą minutę, neskubėti, bet tinkamai apžiūrėti būstą prieš išvykstant.

Taip pat, ypač nuosavų būstų savininkams, patarčiau nepalikti daiktų kieme, net jei ir esate apsitvėrę būstą tvora.

Matome, kad nuosavų būstų savininkai patiria didesnių nuostolių nei butuose gyvenantys žmonės. Jie kiemuose laiko vertingą turtą, o vagys net dronais apžiūri teritoriją ir tik sulaukę, kai išvyksta šeimininkai, ima veikti. Svarbu, kad daiktai nebūtų matomi pašaliniams", - tikino A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet vidutinė vagišių padaryta nuostolio suma yra 839 eurai, pernai ji siekė 807 eurus. Visos šios tendencijos ir byloja, jog būtina atsakingai rūpintis savo būstu ir jame esančiu turtu.

Svarbu ir geras kaimynas

Pasak Klaipėdos apskrities VPK atstovės Astos Kažukauskienės, per didžiąsias metų šventes daug žmonių vyksta aplankyti artimųjų ar atostogauti, todėl pajūrio policijos pareigūnai nuolat ragina pasirūpinti savo turto saugumu.

Kartais vagys tiesiog pasinaudoja žmonių nerūpestingumu ar neapdairumu.

"Išvažiuojant iš namų būtina sandariai uždaryti langus, terasų, balkonų ir garažų duris, užrakinti įėjimo duris.

Policininkai pataria susitarti su patikimais kaimynais, kad kol jūsų nėra, pasaugotų namus, iš pašto dėžutės išimtų spaudą.

Jokiu būdu negalima namų raktų palikti „saugiose“ vietose - po gėlės vazonu, laiškų dėžutėje ar po durų kilimėliu.

Jei yra įrengta signalizacija, vaizdo kameros, patariama nepamiršti jų įjungti.

Taip pat nereikėtų socialiniuose tinkluose viešinti informacijos apie brangius pirkinius ar planuojamas atostogas - nuotraukomis iš kelionių geriau pasidalyti jau grįžus iš jų", - elementariausiais policininkų patarimais pasidalino A. Kažukauskienė.

Pasak pareigūnų, taip pat būtina pasirūpinti ir automobilio saugumu. Net pastačius trumpam, jo salone negalima palikti vertingų daiktų.

Saugiausia būtų nakčiai mašiną pastatyti rakinamame garaže, saugomoje aikštelėje arba gerai apšviestame kiemo plote, arčiau buto langų.

"Visada patikrinkite, ar tikrai užrakinote automobilį, ar uždaryti visi jo langai, taip pat ir stoglangis. Pastačius mašiną net ir savo garaže, negalima spynoje ar daiktadėžėje palikti užvedimo raktelių.

Būtina įjungti signalizaciją, o esant galimybei rekomenduojama įsigyti ir naudoti papildomas apsaugos priemones", - sakė A. Kažukauskienė.

TOBULĖJA. „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis įspėja, kad vagys net dronais apžiūri galimo nusikaltimo vietą ir tik sulaukę, kai išvyksta šeimininkai, ima veikti.  „Lietuvos draudimo“ nuotr.

Milijoniniai nuostoliai

Ekspertai pažymi, kad pastaruosius penkerius metus kasmet pasiekiami vis nauji rekordai - auga tiek sumos, tiek ir nuostolių skaičiai, susiję su būstų žalomis.

"Todėl labai svarbu, kad žmonės galvotų, kaip saugoti savo būstą ir turtą jame. Nuolat stengiamės apie tai kalbėti, nes matome tokią tendenciją: nuostoliai ženkliai auga, o su jais - ir sumos jiems atlyginti.

2021 metų pirmąjį pusmetį gyventojai patyrė beveik 9 milijonų nuostolį būstams, o šiemet pirmąjį pusmetį jau skaičiuojame per 11 milijonų eurų sumas. Tai yra 23 procentų augimas. Toks pat augimas yra ir kalbant apie nuostolių skaičius", - teigė A. Juodeikis.

Net 75 procentais šiemet augo žalų skaičiai, susiję su būstų savininkus skriaudžiančiomis stichinėmis nelaimėmis.

Šiais metais taip pat fiksuota daugiau nuostolių dėl butų užliejimų.

"Ši nelaimė ypač pavojinga, kai žmonės iš namų išvyksta ilgesniam laikui, taigi auga tikimybė į užliejimą sureaguoti pavėluotai.

Kuo vėliau pamatysite žalą, tuo galimai bus didesni nuostoliai jūsų asmeniniam turtui", - konstatuoja A. Juodeikis.

Tačiau brangiausias nelaimes būstuose vis dar sukelia gaisrai.

„Vidutinė tokių nelaimių išmoka, kai dėl gaisro nukenčia būstas, šiemet yra 4 000 eurų, o per pirmus šešis 2022 metų mėnesius jau esame išmokėję daugiau nei 2,1 milijono eurų sumą. Maksimali išmoka šiemet siekė 59 tūkstančius eurų“, - pasakoja A. Juodeikis.