Tarp jų sukčiavimai, plėšimai, neteisėtas elektroninės priemonės įgijimas ir panaudojimas, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas, policijos pareigūno vardo pasisavinimas ir kt. Į teisiamųjų suolą sės septyni organizuotoje grupėje veikę kaltinamieji, įtarimai pareikšti ir juridiniam asmeniui.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2019 m. sausį, kai į Palangos miesto pareigūnus kreipėsi 65-erių moteris, kuri nurodė, kad jai į namus paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatė policijos pareigūnu, aiškino, kad neva per inkasavimą banke buvo aptikta daug padirbtų pinigų, todėl reikia patikrinti moters namuose turimus pinigus, ar jie esantys tikri.
Į namus atėjęs nepažįstamas asmuo, apgaulės būdu išviliojo ir pasisavino 700 eurų bei pasišalino.
Iš viso per 2019 metus įtariamieji galimai įvykdė 7 panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas Palangoje, Tauragėje ir Plungėje.
Jas tęsė ir 2020 metais, įtariama, įvykdydami dar 7 nusikalstamas veikas Tauragėje, Plungėje, Kėdainiuose bei Kėdainių, Skuodo ir Kretingos rajonuose.
Tyrimo duomenimis, 2020 m. sausį į Tauragės apskr. VPK kreipėsi 83-ejų metų moteris, kuri pareigūnams pasakojo, kad jai paskambinęs nepažįstamas asmuo taip pat prisistatė policijos pareigūnu, nurodė, kad reikia patikrinti namuose laikomus grynuosius, ar jie nėra padirbti.
Atėjęs nepažįstamas vyras, apgaulės būdu tuokart pasisavino 600 eurų.
Remiantis tyrimo metu surinktais duomenimis, skambindami galimoms aukoms, įtariamieji prisistatydavo ne tik policijos pareigūnais.
2020 m. balandį Salantuose gyvenančiai 1930 m. ir 1935 m. gimusių pareiškėjų porai paskambinę įtariamieji prisistatė esantys neva elektros tinklų darbuotojai, aiškino, kad senoliai už elektros energiją atsiskaitė neva padirbtais pinigais, todėl reikia patikrinti visus namuose likusius pinigus.
Atvykęs nepažįstamas vyras, pareiškėjams į akis papurškė ašarinių dujų, pagrobė net 31 150 eurų ir pasišalino.
Bendradarbiaujant su Kalėjimų departamento pareigūnais, bylą tiriantys Klaipėdos apskrities nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai įtarė, kad šios nusikalstamos veikos gali būti organizuojamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų.
Manoma, kad 1983 m. ir 1988 m. gimę laisvės atėmimo bausmes atliekantys vyrai skambindavo nukentėjusiesiems, prisistatydavo įvairių įstaigų darbuotojais, įtikindavo, kad namuose laikomi pinigai gali būti padirbti ir kad juos būtina patikrinti.
Kiti įtariamieji – 1977 m., 1993 m. ir 1998 m. gimę vyrai, kurie eidavo į pareiškėjų namus ir išviliodavo ar pagrobdavo įvairias pinigų sumas. Remiantis bylos duomenimis, prie nusikalstamų veikų prisidėjo ir 1987 m. gimusi moteris, kuriai buvo perduodama dalis iš nusikalstamų veikų surinktų pinigų.
Kaltinamoji pinigus organizuotos grupės nario pavedimu pervesdavo tiek organizuotos grupės organizatoriui, tiek pastarojo nurodytiems asmenims. Skaičiuojama, kad bendra nukentėjusiųjų žmonių patirta žala siekia 77 830 eurų.
Be to, įtariama, kad 1977 m. gimęs, už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas praeityje jau teistas įtariamasis apgaulės būdu gautus pinigus galėjo legalizuoti per savo uždarąją akcinę bendrovę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Rašyti komentarą