Saldūs pažadai suteikti paskolą virto lipniomis sukčių pinklėmis: ne tik negavo pinigų, bet dar ir susimokėjo

Ketvirtadienį (birželio 22 d.) į Kretingos rajono policijos komisariatą kreipėsi dar viena nuo sukčių gerokai nukentėjusi šio rajono gyventoja.



41 metų moteris ant jų kabliuko užkibo internetinėje erdvėje ieškodama, kas jai galėtų paskolinti pinigų.



Viename socialiniame tinkle ji rado skelbimą apie suteikiamas paskolas.



Bendravimas su šią paslaugą neva teikiančiu asmeniu truko lygiai mėnesį.



Nuo gegužės 20 d. iki birželio 20 d. paskolą siekusi gauti moteris, aptarusi jos suteikimo sąlygas, į nurodytas banko sąskaitas per kelis kartus pervedė 2512 eurų.



Šią sumą sumokėti reikėjo už neva  dokumentų pildymą ir kitų menamų formalumų sutvarkymą.



Supratę, kad moteris daugiau pinigų nebeturi, paskolos teikėjai dingo.



Kretingos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo - svetimo turto pasisavinimo apgaule.



Dažniausiai tokių sukčių aukomis tampa tie, kurie negali gauti paskolos kreipiantis į oficialiai jas suteikiančias finansų institucijas.



Taip pat ir tie asmenys, kurie ima nedideles paskolas, nes nuo tam tikros sumos paskola turi būti įforminama pas notarą.



Paskolos pasiūlymai su labai mažomis palūkanų normomis aptinkami naršant internete ar socialiniuose tinkluose.



Norinčių gauti tokią paskolą, prašoma sumokėti įvairius mokesčius, susijusius su jos gavimu - notarų mokesčius, sutarties mokesčius, paskolos draudimo mokestį ir t. t.



Pervesti pinigus prašoma į banko sąskaitą.



Ir dažniausiai priklausančią fiziniam asmeniui, o ne įmonei.



Pervesti pinigus prašoma ir kaip mokesčius už žadamą išmokėti paskolą.



Labai žemos palūkanos, nežinomas paskolos teikėjas ir neseniai sukurtas internetinis skelbimas rodo, kad tai yra sukčių jaukas.



Įspėjama, kad jei prieš gaunat paskolą reikia sumokėti kokius nors mokesčius, tai yra apgaulė.