Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo pradėjus statybas ant jūros kranto

Šių metų sausio 16 dieną Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savo socialinio tinklo Facebook paskyroje išplatino pranešimą, kuriame keliamos abejonės dėl statybų teisėtumo ant jūros kranto, esančio pirmojoje pajūrio juostoje, Kunigiškėse. 

Pranešime keliami klausimai, ar buvęs radiotechninis pastatas teisėtai parduotas fiziniam asmeniui, ar teisėtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimas patvirtinti detalųjį planą, kuriuo sudaryta galimybė pakeisti žemės paskirtį į poilsio paskirties ir aptarnavimo bei šioje vietoje atsirasti kavinės pastatui.

Prokurorų manymu, kilus tokioms abejonėms, yra būtina gauti papildomus duomenis, atlikti jų vertinimą ir tuomet priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą ginant viešąjį interesą. Informacijos apie minėtas statybas prokuratūra iki šiol nebuvo gavusi.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo Facebook įrašė rašė:

 

Vietoj karinio objekto kopose – nelegali privati kavinė ? Kaip tai įmanoma ?

Palangos savivaldybės administracijos specialistai, atlikę patikrinimus, aptiko, kad Kunigiškių paplūdimyje, tiesiog kopose, savavališkai, neturint jokių leidimų ir suderinimų, įžūliai dygsta nauja kavinė.

Įžūlus statytojas net drįso į pajūrį atsigabenti specialią techniką ir be jokių skrupulų stumdyti kopas – nustumtas beveik 4 metrų pločio augalinis kopos sluoksnis.

Dabar galimai neteisėtai rekonstruojamas pastatas, kuris oficialiuose dokumentuose įvardijamas radiotechniniu postu, buvo pastatytas dar 1968 metais, čia buvo atliekamas laivų, jūros pakrantės bei orlaivių stebėjimas radiolokatorių pagalba. Greta buvo ir stebėjimo bokštelis, iš kurio jūra ir pakrantė kariškių dar buvo stebima ir fiziškai.

Nepriklausomybės metais šį statinį, bokštelį bei kiemo priklausinius perėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pakrančių apsaugos rinktinė, o 2010 m. viskas buvo perduota tuomečiam Valstybės turto fondui.

Jau po metų šis objektas buvo parduotas ir atsidūrė fizinio asmens rankose, tuo pačiu Valstybės turto fondas naujajam savininkui 38 metams išnuomojo greta esantį beveik 10 arų sklypą praktiškai visiškai kopose, nors sklypo naudojimo būdas – Teritorijos krašto apsaugos tikslams.

Dar po metų naujasis turto savininkas – moteris iš Pasvalio – ėmėsi veiksmų krašto apsaugai tarnavusį objektą ir jam priskirtą tokios pačios paskirties išsinuomotą žemės sklypą „įveiklinti“ verslo tikslais.

Ji kreipėsi į vieną Palangos projektavimo įmonę ir buvo pradėtas rengti sklypo detalusis planas su tikslu žemės paskirtį pakeisti į rekreacinę, nustatant stacionarių poilsio pastatų statybos, tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei numatant esamą pastatą rekonstruoti į poilsio paskirties ir aptarnavimo.

Šis detalusis planas 2015 m. sausį buvo pateiktas svarstyti Palangos miesto tarybai. Svarstydami šį planavimo dokumentą, miesto Tarybos nariai atkreipė dėmesį, jog plano rengėjų pateiktoje projektuojamo būsimo pastato šiame sklype vizualizacijoje akivaizdžiai matyti, kad planuojamas statyti ne poilsio aptarnavimo, o gyvenamosios paskirties pastatas.

Be to, miesto Tarybos narius nustebino tai, kad nedidelio vienaukščio statinio vietoje planuojamas 7,5 m aukščio namas, visą tai pavadinant kažkada pasieniečiams tarnavusio pastatėlio, primenančio kiek padidintą garažą, rekonstrukcija.

Miesto Taryba šiam projektui NEPRITARĖ, neigiamas sprendimas buvo ir po pusmečio, pateikus dar vieną projektą. Tuomet plano rengėjas savo prašymą iš Savivaldybės atsiėmė ir nuvyko į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kur visas „pageidavimų sąrašas“ buvo sėkmingai patvirtintas.

Potvarkį dėl detaliojo plano tvirtinimo pasirašė šios Inspekcijos viršininko pavaduotojas Aidas Valys. Tad Palangos tarybos principingai ir kategoriškai pozicijai „ne“ statyboms pajūrio kopose buvo užtrenktos durys.

Iš paprastų silikatinių plytų pastatytame pastate nėra jokių komunikacijų – nei šildymo, nei vandens, nei nuotekų sistemos. Užtat yra elektra, 96 kvadratiniai metrai ploto, solidus sklypas kopose bei didžiulis galvos skausmas Palangos savivaldybei ir bendruomenei, kuri pagrįstai piktinasi ne tik dėl neteisėtų veiksmų kurorto kopose, bet ir dėl valstybės pozicijos menkaverčius karinius objektus ypač jautrioje rekreacinėje zonoje ne sunaikinti, o parduoti, taip užprogramuojant sudėtingus teisinius konfliktus.

Kaip minėta, šią savaitę patikrinimą surengę Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai aptiko, jog sklype Kunigiškių paplūdimyje, pajūrio juostoje, jau pradėti pastato galimai rekonstrukcijos darbai.

Užfiksuota, kad pastatas apšiltintas ir pakeistas jo fasadas, sienose iškirstos angos ir įrengti vitrininiai langai bei įėjimas, ant stogo įrenginėjamos būsimosios kavinės ar restorano terasos, prie lokatorius aptarnavusio pastato jau „prilipdyti“ ir laiptai. Ir be viso kito, drįsta stumdyti kopas, kad būtų „atlaisvinta“ aikštelė statyboms !

Patikrinus duomenis informacinėje sistemoje „Infostatyba“, nustatyta, kad dar prieš beveik penkerius metus Savivaldybei buvo pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuriuo statytojas siekė kopose, pirmojoje pajūrio juostoje, atlikti darbus rekonstruojant esamą radiotechninį postą į maitinimo paskirties pastatą. Prašymas buvo ATMESTAS, nurodant pastabas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų

Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento paprašėme atlikti galimai neteisėtai vykdomų

statybos darbų patikrinimą ir apie patikrinimo rezultatus informuoti Palangos miesto savivaldybės

administraciją. Ironiška, jog Savivaldybei tenka kreiptis dėl statybų teisėtumo į tą pačią instituciją, kuri, ignoruojant Palangos miesto tarybos ir Savivaldybės administracijos kolegialią nuomonę, apsukriems verslininkams vienašališkai uždegė žalią šviesą tvarkytis pajūrio kopose. Ir tam pakako tik vieno parašo.

Tokios situacijos mūsų valstybėje neturi būti ir mes to tikrai taip nepaliksime ! Aš griežtai reikalausiu, kad šiuo objektu susidomėtų teisėsauga, aplinkosauga ir kitos institucijos ir mums visiems būtų atsakyta į klausimus, kodėl privačiam asmeniui parduodamas buvęs karinės paskirties objektas, kodėl leidžiama privatizuoti objektus kopose, pirmojoje pajūrio juostoje, kokiu būdu fiziniam asmeniui, kategoriškai nesutinkant Palangos miesto tarybai, pavyko įsiteisinti detalųjį sklypo planą, praktiškai atveriantį galimybes statyboms kopose, ir ar mūsų valstybėje kažkieno privatūs interesai yra viršesni nei tos vietovės savivaldos pozicija ir viešasis interesas ?