Neringos Venckienės advokatas paprašė ją išteisinti

Teismo atstovė spaudai Jolita Gudelienė BNS sakė, kad advokatas Danius Svirinavičius trečiadienį per posėdį pareiškė, kad N. Venckienė – nekalta, bylos medžiaga jos kaltės neįrodo ir nepatvirtina, o liudytojai yra nepatikimi.

Advokatas taip pat sakė, kad yra suėjęs senaties terminas, kaltinamasis aktas turi būti grąžintas prokurorui, todėl byla gali būti nutraukta suėjus senačiai, o jei to teismas nepadarytų, N. Venckienė turi būti išteisinta. 

Pasak advokato, kaltinamasis aktas yra su trūkumais, jis netikslus, jo teiginiai deklaratyvūs. 

Kitame posėdyje, kuris vyks birželio 30 dieną, pasisakys kaltinamoji N. Venckienė. 

Trečiadienį per posėdį taip pat kalbėjo nukentėjusioji Laimutė Stankūnaitė, jos ir dukters advokatė.

L. Stankūnaitė pasakojo apie savo patyrimus ir išgyvenimus, kad jai trukdyta bendrauti su dukra, kad N. Venckienė ir jos aplinka darė viską, jog vaikas bijotų ir nekęstų savo mamos.

Jos teigimu, būtent dėl N. Venckienės veiksmų jos su dukra dabar priverstos gyventi ne savo šalyje, negalinčios susitikti su šeima ir artimaisiais, kartu praleisti švenčių, negalinčios keliauti, pasirinkti gyvenamosios vietos ir pan. 

L. Stankūnaitė sakė mananti, kad N. Venckienė turi būti pripažinta kalta, priteista neturtinė žala – 50 tūkst. eurų dukrai ir 20 tūkst. eurų – jai pačiai.

Anot teismo pranešimo, L. Stankūnaitės ir jos dukros advokatė Neringa Grubliauskienė trečiadienį sakė, kad N. Venckienė kūrė išimtinai negatyvų motinos įvaizdį.

Ji tvirtino, jog prokuroro siūloma bausmė kaltinamajai yra teisinga ir adekvati.

Gegužę prokuroras N. Venckienei pasiūlė skirti pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.

Valstybės kaltintojas siūlė N. Venckienę pripažinti kalta dėl visų jai pateiktų kaltinimų – teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas bei nežymaus sveikatos sutrikdymo.

N. Venckienė jai pateiktų kaltinimų nepripažįsta nė dėl vienos inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Buvusi teisėja buvo viena iš svarbiausių vadinamųjų Garliavos įvykių dalyvių.

Ji tvirtina nenaudojusi smurto per 2012-ųjų gegužės įvykius, kai vykdydami teismo sprendimą pareigūnai iš jos šeimos namų paėmė mažametę dukterėčią ir perdavė mamai L. Stankūnaitei. Smurtas, N. Venckienės nuomone, naudotas tiek prieš ją, tiek prieš L. Stankūnaitės dukrą.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes galbūt įvykdė garliaviškis Drąsius Kedys, N. Venckienės brolis.

D. Kedys kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir L. Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Vėliau negyvas rastas ir A. Ūsas. Teisėsauga teigia, kad jie mirė nesmurtine mirtimi.

N. Venckienė ilgą laiką globojo dukterėčią, nevykdė teismų sprendimų atiduoti ją motinai L. Stankūnaitei. Mergaitė iš tetos namų Garliavoje paimta įsikišus pareigūnams.

Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys, jie yra pateikę civilinį ieškinį dėl iš viso 100 tūkst. eurų: L. Stankūnaitė yra pateikusi ieškinį dėl 20 tūkst. eurų neturtinės žalos, jos dukra – 50 tūkst. eurų, policijos pareigūnas – 2 tūkst. eurų, o antstolė – beveik 29 tūkst. eurų ieškinį.