Naujas tyrimas: pavojus moterims – klimato krizė didina smurto namuose skaičius

Naujasis tyrimas atliktas Pietų Azijos šalyse, tačiau panašius rezultatus mokslininkai prieš keletą metų aptiko ir Europoje.

Smurto mastas kyla tolygiai su temperatūra

„JAMA Psychiatry“ mokslo žurnale publikuotas tyrimas buvo atliktas trijose Pietų Azijos šalyse: Indijoje, Pakistane ir Nepale. Rezultatai kelia nerimą: nustatyta, kad vidutinei metų temperatūrai išaugus vos 1 laipsniu, 6,3 procentais padidėja fizinio ir seksualinio smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius.

Tyrimo autoriai 8 metus fiksavo 15-49 metų moterų ir mergaičių pranešimus dėl smurto ir lygino šiuos duomenis su temperatūrų svyravimais. Viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių, profesorė Michelle Bell teigia, kad poveikį kartu su temperatūra kylančiam smurto lygiui turi tiek psichologiniai, tiek įvairūs sociologiniai veiksniai. Pavyzdžiui – neigiamas kaitros poveikis ūkiams ir su tuo susijęs ekonominis stresas. Ūkiuose dirbę vyrai lieka be darbo ir, negalėdami daryti įtakos ekonominei situacijai, „atsiima galią“ smurtaudami prieš sutuoktines ir vaikus.

Moterims pavojingos karščio bangos: Ispanijos atvejis

Prieš keletą metų panašus tyrimas buvo atliktas Madride, Ispanijoje. Jo metu tirtas ryšys tarp smurto artimoje aplinkoje ir karščio bangų. Paaiškėjo, kad karščio bangų metu išaugo ne tik intymaus partnerio smurto prieš moteris rizika – net 40 proc. padidėjo intymaus partnerio įvykdytų moterų žmogžudysčių (angl. femicide) rizika.



Tyrimo metu užfiksuota, kad pranešimų policijai apie smurtą dėl lyties padaugėja prabėgus pirmai karščio bangos dienai, moterų žmogžudysčių rizika labiausiai išauga trečią karščio bangos dieną, o skambučių į moterų pagalbos linijas stipriai padaugėja praėjus penkioms dienoms nuo karščio bangos pradžios.

Madride atlikto tyrimo autoriai brėžia išvadą: ekstremaliai aukšta temperatūra turi aiškų ryšį su kylančiais smurto prieš moteris rodikliais. Tai, kad smurtas dažniausiai pasireiškia prabėgus vienai ar kelioms dienoms po karščio bangos pradžios, anot autorių, yra itin svarbus tyrimo atradimas. Tai reiškia, kad šis kelių dienų langas gali būti panaudojamas prevencinių priemonių vykdymui, taip išvengiant smurto artimoje aplinkoje pasekmių.

Klimato kaita didina egzistuojančias problemas

Profesorė M. Bell tvirtina, kad daugėja įrodymų, jog ekstremalus karštis veikia streso lygį, didina agresyvumą. Anot jos tikrasis klimato kaitos poveikis vis dar nepakankamai įvertintas, nes trūksta tokių tyrimų, kaip šie. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėja Miglė Kolinytė teigia, kad naujausi tyrimai kelia stiprų susirūpinimą: „Akivaizdu, kad karštėjantis pasaulis yra dar pavojingesnis moterims. Tačiau labai svarbu suprasti, kad smurtinio elgesio negalime tiesiog nurašyti karštai vasarai. Klimato kaita padidina jau egzistuojančias lyčių nelygybės problemas, šiuo atveju – ir taip didelius vyrų smurto prieš moteris skaičius. Karštis paveikia mus visus, tačiau kiekvienas renkasi, kaip tvarkytis su tokiomis pasekmėmis, kaip irzlumas, pyktis, agresija. Tai – signalas atsakingoms institucijoms, švietimo ir psichologinės pagalbos paslaugų teikėjams: panašu, kad smurto lyties pagrindu prevencijai reikia mesti dar didesnes pajėgas, nes šylanti planeta prognozuoja, jog problemą ateityje spręsti bus dar sunkiau“.