Kraupi nelaimė Žalgirių kaime: per vandenį bridęs vyras pastebėjo plūduriuojantį kaimyną

Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Paaiškėjo, kad vyro kūną pareigūnai rado potvynio zonoje, netoli jo paties gyvenamosios vietos.

Kūnas buvo be išorinių smurto žymių. Apie galimai nelaimės ištiktą vyrą pranešė kaimynas, kuris pirmasis pamatė kūną.

Blogiausia situacija Šilutės rajone

Klaipėdos rajone potvynis savaitgalį ėmė trauktis, tuo metu Šilutės rajone, Rusnėje, vanduo upėse kyla. 

Šilutės rajone dėl potvynio penktadienį paskelbta ekstremali situacija. Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis LRT radijui teigė, kad savaitgalis buvo gana ramus, nors vanduo kyla.

„Vanduo kyla, vanduo teka iš Lietuvos pas mus. Per paskutinę naktį vanduo ties Rusne pakilo 22 cm, o šiaip pagalbos niekas neprašė, žmonės, kaip jau mes šnekame, pripratę prie potvynių, kurie gyvena tose sodybose, yra pasiruošę“, – teigė D. Endzelis. 

Anot jo, savaitgalį dėl potvynio 65 gyventojai buvo atkirsti apsemtose teritorijose, tokių sodybų – 51. 

„Vandens nepriima marios, Atmata yra lede, dėl to kyla tas vanduo“, – teigė D. Endzelis. 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pirmadienio rytą vandens lygis Atmatoje ties Rusne siekia 356 cm, prieš pora dienų siekė 300 cm. Panašūs rodmenys ir Skirvytėje – pirmadienį vanduo siekia 353 cm, kai dar šeštadienį buvo apie trys metrai. 

Tuo metu Klaipėdos rajone šiuo metu vanduo nukrito apie 30-40 cm nuo aukščiausio pakilimo taško. Keliai jau yra pravažiuojami, gyventojų savaitgalį evakuoti neteko, sako Klaipėdos rajono vicemeras, ekstremalių situacijų prevencijos grupės vadovas Vytautas Butkus. 

„Matėme, kad kilimas vandens lygio buvo didžiausias iki šeštadienio pietų, maždaug popietės, kai Priekulėje naktį buvo pasiektas stichinis lygis – 5,60 cm, per pietus pasiekė net 15 cm daugiau – 5,75 cm. Buvo nepravažiuojamas kelias iš Priekulės į Šilutę, buvo užlieta pora gatvių kaimuose Priekulės seniūnijoje ir nuo šeštadienio popietės vandens lygis pradėjo kristi“, – LRT radijui sakė V. Butkus. 

Jo teigimu, po lapkritį Klaipėdos rajoną užplūdusio didelio potvynio, imtasi ruoštis tokiems galimiems įvykiams ateityje, tad dabar savivaldybė yra labiau pasirengusi tokioms situacijoms, apsirūpinusi smėlio maišais, technika. Šiltuoju periodu ketinama imtis pylimų tvarkymo. 

Klaipėdos rajono naujakuriams patariama įvertinti, ar perkamas būstas nėra užliejamose pievose, žemesnėje teritorijoje nei kaimynų namai. Įsigijus būstą ar jį statant rekomenduojama netaupyti lietaus nuotekų įrengimui. 

Aplinkos ministro patarėja Aistė Žilinskienė LRT radijui teigė, kad ministerija pasirengusi padėti potvynių kamuojamoms savivaldybėms. 

„Yra numatyta 34 mln. eurų Europos Sąjungos paramos. (...) Mūsų skaičiavimais reikia net 44 Lietuvos teritorijose įsirengti, sustiprinti, paaukštinti apsauginius pylimus, tam numatytos lėšos, mes rengiam teisės aktus, kiek įmanoma greičiau, kad metų vidury savivaldybės galėtų kreiptis į Aplinkos ministeriją dėl finansavimo ir galėtų ruošti savo teritorijas besikeičiančio klimato padariniams mažinti“, – sakė A. Žilinskienė. 

Anot jos, dalį, apie 15 proc. lėšų, turės prisidėti pačios savivaldybės.