Koronavirusas atskleidė hospiso vadovų turtų paslaptį

„Klaipėdos hospisas", kuriame siekiant sumažinti vienišumo jausmą, skausmus ir, kiek įmanoma, pagerinti gyvenimo kokybę, apgyvendinti labai sunkūs onkologiniai ligoniai, po padidinamuoju stiklu atsidūrė praėjusiųjų metų balandį.

Jame sprogo tikra koronaviruso „bomba" - susirgo per 30 globotinių ir 12 įstaigos darbuotojų. Neišvengta ir trijų mirčių.

Situaciją šioje įstaigoje tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijaus Veryga pavadino skandalinga. Ir ne tik dėl koronaviruso židinio. Paaiškėjo, kad nors „Klaipėdos hospise" yra 38 globotiniai, higienos pasas hospiso paslaugoms teikti išduotas tik vienai lovai. Ministro žodžiai, kad yra pagrindas kreiptis į teisėsaugą neliko neišgirsti.

Ikiteisminį tyrimą nuspręsta pradėti po to, kai iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento bei Sveikatos apsaugos ministerijos gautas tuo pačiu adresu, kaip ir „Klaipėdos hospisas", veikiančios VšĮ "Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras" patikrinimo aktas.

Kilo įtarimas dėl galimo kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centre" bei galimai neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla „Klaipėdos hospise".

Pajūryje dirbantys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai išsiaiškino, kad dalis šių nusikaltimų nepadaryta.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu dalis tyrimo nutraukta. Jis pratęstas dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo bei neteisėtos juridinio asmens veiklos.

Ikiteisminį tyrimas baigtas per metus ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui. Kaltinimai dėl galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto pasisavinimo pareikšti įmonių „Klaipėdos hospisas" bei „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras" vadovams R.Dagienei ir V.Reigui. Vienam iš jų teks atsakyti ir dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos.

Įtariama, kad kaltinamieji pasisavino „Klaipėdos hospiso" lėšas - 30 tūkst. eurų. Siekiant nuslėpti tikrąsias „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro" pajamas bei 17 asmenų suteiktas paslaugas, buhalterinė apskaitas galimai apgaulingai tvarkyta nuo 2019 m. birželio iki 2020 m. balandžio. Iš viso galėjo būti neužregistruoti daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Manoma, kad siekdami tai nuslėpti R.Dagienė ir V.Reigas išrašė galimai fiktyvias sąskaitas-faktūras, neva „Klaipėdos hospisui" per keturis mėnesius suteikė asmens sveikatos ir priežiūros paslaugų už daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Pasinaudota ir „Klaipėdos hospisu". Šios bendrovės vardu su dalimi „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro" pacientų galimai sudarytos sutartys dėl neva jiems suteiktų "Klaipėdos hospiso" paslaugų.

Pagal jas pacientai sumokėjo „Klaipėdos hospisui" daugiau nei 40 tūkst. eurų, nors realiai jiems paslaugas teikė „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras". Taip viešajai įstaigai priklausantys pinigai užregistruoti „Klaipėdos hospiso" buhalterinėje apskaitoje.