Kol bus lengvatikių, tol bus ir sukčių

Todėl šio „verslo“ atstovų vis dar pasitaiko, ir jie meta šešėlį visoms sąžiningai rinkoje dirbančioms nekilnojamojo turto agentūroms.

Kai kurie žmonės patys ieško nuomojamų butų ir į agentūras nesikreipia, nes bijo susidurti su sukčiais. Jauna mergina Miglė, kuri mokosi ir dirba Klaipėdoje, sakė nuomojamo buto ieškojusi per feisbuką.

Nežinia, ką pasiūlys

Paklausta, ar saugus būdas nuomotis naudojantis skelbimais feisbuke, kodėl ji nesikreipia į būstą nuomojančias agentūras, Miglė atsakė: "Agentūros reikalauja papildomo mokesčio. Turi mokėti nuo 50 iki 100 eurų, kad tau ką nors surastų. Tai jaunam žmogui yra dideli pinigai. Be to, nesi tikras, ar ta agentūra tau ką nors pasiūlys. Nes pagal skelbimus matai, kad yra daug aferistų. Ateina žmonės, sumoka pinigus, jiems duoda nuomojamų būstų sąrašą, kuriame nurodyti telefonų numeriai. Paskambinus nė vienu iš jų niekas neatsiliepia. Sumoki pinigus už nieką.

Arba internete pasižiūri nuotraukas, tau patinka būstas, susiskambini, paprašo pervesti avansą, tada pažada susitikti. O kai avansas pervedamas, „nuomotojas“ dingsta.

Bijome susidurti su sukčiais, todėl tiesiogiai kontaktuojame su šeimininkais ir ieškome buto, nuomojamo be tarpininkų.

Pinigų neduodame tol, kol negauname raktų."

Meta šešėlį visiems

„Ši problema nenauja, ji egzistuoja jau daugelį metų. Bet nieko išskirtinio čia nėra, sukčiauti galima bet kurioje srityje. Nekilnojamojo turto rinkoje, galima sakyti, nėra pakankamos kontrolės. Bet koks asmuo, užregistravęs individualią veiklą, gali pradėti “teikti nuomos paslaugas". Vartotojas pats turi būti atsargus, nelipti ant to grėblio, ant kurio lipama jau ne vienerius metus. Jis turi pasižiūrėti, su kuo bendrauja, už ką moka pinigus.

Žinoma, apgautas žmogus gali skųstis, bylinėtis, bet neretai jis, sumokėjęs kokius 200 eurų ir negavęs paslaugos, supranta, kad bylinėjimasis jam kainuos daugiau, todėl niekur nesikreipia.

Sukčiai tuo ir naudojasi. Žinoma, tokiu atveju šešėlis krenta ant visų dirbančiųjų nekilnojamojo turto rinkoje.

Kita vertus, kai yra didelė paklausa, agentūros mažai gauna informacijos apie nuomojamus butus, ypač naujesnės, padienės, kuri greitai atsiranda ir greitai išnyksta, todėl imasi visokių gudrybių, kaip išvilioti pinigėlius. Kai paklausa yra didelė, nemažą dalį nekilnojamojo turto išnuomoja savininkai. Taip jiems paprasčiau, be to, kartais jie būna nusivylę agentūromis„, - “Vakarų ekspresui„ sakė UAB “Aidila" direktorius Algimantas Bružas.

Pradėtas sukčiavimo tyrimas

Pasiteiravome policininkų, ar Klaipėdoje dažni sukčiavimo butų nuomos srityje atvejai. Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininko funkcijas atliekantis Albinas Misevičius nurodė, jog šiuo metu nėra padaugėję pranešimų dėl galimų sukčiavimo atvejų nuomojantis butus, fiksuojami tik pavieniai atvejai.

2021 08 19 Klaipėdos m. PK gautas 1996 m. gimusio vyro pareiškimas, jog 2021 08 16 internete aptiko skelbimą, kad nuomojamas butas Klaipėdoje, Markučių g. Paskambinęs nurodytu telefono numeriu su tariamu nuomotoju sutarė dėl nuomos ir pervedė 200 eurų už nuomą ir 200 eurų depozitą į nurodytą sąskaitą. Tačiau vėliau su tariamu nuomotoju susisiekti nepavyko, pinigai negrąžinti. Žala - 400 eurų. Pradėtas sukčiavimo tyrimas.

Siekiantiems išvengti pavojaus tapti sukčių auka pareigūnai visuomet pataria itin apdairiai rinktis paslaugos teikėjus - internete visuomet galima rasti atsiliepimų ir informacijos apie agentūrą, kurios paslaugomis planuojate naudotis. Pinigus patariama pervesti tik pasirašius sutartį. Jei patalpas nuomoja privatus asmuo, pirmiausia įsitikinkite, jog patalpos tikrai priklauso asmeniui, su kuriuo bendraujate - pasitaiko ir pernuomojimo atvejų, kai asmuo, nesantis patalpų savininku, sutaria su patikliu nuomininku dėl patalpų, paima pinigus, o vėliau tikrasis patalpų savininkas tokio susitarimo nepripažįsta, mat pinigų nėra gavęs, o patalpos būna pažadėtos kitiems asmenims.

VILIONĖS. UAB „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas sako, kad kai yra didelė paklausa, agentūros mažai gauna informacijos apie nuomojamus butus, todėl imasi visokių gudrybių, kaip išvilioti pinigėlius.

Skundų gaunama retai

Vartotojų prašymai dėl nekilnojamojo turto operacijų paslaugų Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje (VVTAT) gaunami retai. 2020 m. gauta 40 tokių prašymų, kas sudaro vos 0,1 proc. nuo visų VVTAT gaunamų vartotojų prašymų per metus. 2019 m. tokių prašymų gauta perpus mažiau - 19.

Iš šių prašymų tik nedidelė dalis yra konkrečiai dėl nekilnojamojo turto nuomos. Taigi, per metus tokių prašymų sulaukiama tik kelių. Nepastebėta, jog pandemijos metu prašymų dėl būsto nuomos paslaugų būtų padaugėję. Dažniausiai skundžiamasi dėl užstato negrąžinimo, sutarties sąlygų nesilaikymo.

Dalis ginčų išsprendžiama taikiai

2020-aisiais ir šiais metais VVTAT ne teismo tvarka yra išnagrinėjusi keletą ginčų tarp vartotojo ir paslaugos teikėjo dėl būsto nuomos paslaugų. Dalis ginčų išsprendžiami taikiai dar nepradėjus nagrinėjimo procedūros. Tais atvejais, kai ginčas nagrinėjamas ne teismo tvarka ir priimamas sprendimas iš esmės, apie 50 proc. vartotojų reikalavimų tenkinama visiškai arba iš dalies, o likę 50 proc. būna atmesta.

VVTAT primena, kad, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 str. 1 dalimi, vartotojas, manantis, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia, arba nesutinka tenkinti vartotojo pretenzijoje nurodyto reikalavimo, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad VVTAT kiekvieną ginčo atvejį vertina individualiai ir nešališkai, remdamasi ginčo šalių pateiktais rašytiniais ir daiktiniais įrodymais.

PATS. Vartotojas pats turi būti atsargus, nelipti ant to grėblio, ant kurio lipama jau ne vienerius metus. Jis turi pasižiūrėti, su kuo bendrauja, už ką moka pinigus.  Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

VVTAT pataria

Siekiant išvengti įvairaus pobūdžio ginčų, vartotojams patariama pirmiausia patikrinti informaciją apie verslininką (būtiniausius kontaktinius duomenis - buveinės adresą, telefono numerį, el. pašto adresą, teisinę veiklos formą), kitų vartotojų atsiliepimus apie verslininką specialiose atsiliepimų svetainėse bei prašyti suteikti kuo daugiau informacijos apie paslaugų teikimo sąlygas raštu. Nepatariama pasikliauti verslininku, kuris nenurodo savo kontaktinių duomenų arba susisiekimui pateikia tik telefono numerį ar kreipimosi formą tiesiogiai interneto svetainėje.

VVTAT primena, kad visi teisėti vartotojo reikalavimai vykdomi tik pateikus mokėjimą už paslaugas pagrindžiančius dokumentus. O nusprendus jau sudaryti nuomos sutartį reikia aptarti joje nuomos terminą, kainą, kas į kainą įeina (pavyzdžiui, ar į kainą įeina komunaliniai mokesčiai, jei neįeina ir mokami papildomai, tai kokiu būdu mokami ir pan.). Taip pat sutartyje turi būti aptartos užstato ir jo grąžinimo sąlygos pasibaigus nuomai. Prieš sudarant nuomos sutartį būtina atidžiai apžiūrėti būsto būklę (įskaitant galimus baldų, buitinių prietaisų trūkumus). Jei tokių randama, būtina užfiksuoti juos būsto priėmimo-perdavimo akte, pasidaryti nuotraukas. Taip pat ir po būsto nuomos turi būti užfiksuota paliekamo būsto ir jame esančių daiktų būklė.

Jei būsto nuomos laikotarpiu iškyla vieni ar kiti defektai (pavyzdžiui, sugenda buitiniai prietaisai, atsiranda pelėsis ir pan.), tačiau sutartyje neaptarta, kokiu būdu jie bus šalinami, apie atsiradusius defektus rekomenduojama paslaugos teikėjui pranešti raštu. Jei su paslaugos teikėju sulygstama, jog jie bus šalinami savo lėšomis, kurios vėliau bus išskaičiuotos iš būsto nuomos mokesčio, privalu išsaugoti defektams šalinti patirtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo dokumentus.