Erkėms kalendorius nė motais – veterinarijos klinikose jau skaičiuojami babeziozės atvejai

„Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurios erkių rūšys žūva tik esant -10℃ ir šaltesnei temperatūrai, o sulėtėja prie -5℃. Erkėms visiškai nesvarbu metų laikas, jeigu lauke drėgna ir temperatūra svyruoja per parą nuo -5℃ iki pliusinės temperatūros, žiemos miegu jos neužmiega“, – sako „PetCity“ klinikos gydytoja Gabrielė Pociūtė-Pipirienė ir pabrėžia, jog pagrindinė to priežastis – klimato kaita.

Žiemą erkės giliai užmiega – mitas ar tiesa?

Jog erkėms kalendorius nė motais patvirtina tiek augintinių šeimininkai, vis dažniau besidalinantys perspėjimais socialiniuose tinkluose, tiek veterinarijos gydytojai, susiduriantys su šaltuoju metų laiku pasitaikančiais babeziozės susirgimo atvejais keturkojų augintinių tarpe.

Pasak Klaipėdoje įsikūrusios „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytojos Gabrielės Pociūtės-Pipirienės, erkių aktyvumui didelę įtaką turi drėgmė: kuo ji didesnė, tuo sparčiau erkės veisiasi.

„Pagrindinė priežastis, kodėl erkių aktyvumo laikotarpis ilgėja, tai klimato kaita ir didėjanti aplinkos vidutinė temperatūra. Anksčiau buvo manoma, kad erkės aktyvios tik nuo +5℃, tačiau savo praktikoje tenka pastebėti visai ką kita“, – pažymi veterinarijos gydytoja.

Taigi, auginant keturkojus, labai svarbu sekti aplinkos temperatūrą. „Šiuo metu erkės jau tikrai aktyvios ir turime susirgimų atvejų, tad pradėti naudoti priemones apsaugai nuo erkių, vertėtų pradėti jau dabar“, – perspėja G. Pociūtė-Pipirienė.

Viduržiemį užfiksuoti babeziozės atvejai ragina būti budriems

Kalbinta gydytoja pabrėžia, kad perspėjimai dėl erkių sukeliamo mirtino pavojaus augintiniams nėra iš piršto laužti. Tačiau į patarimus svarbu atsižvelgti ne tik šiltuoju metų laiku.

Pavyzdžiui, sausio pabaigoje Klaipėdoje įsikūrusioje PetCity veterinarijos klinikoje lankėsi 6 metų vokiečių aviganio mišrūnas, kuris, šeimininkų teigimu, staiga pasidarė vangus, mieguistas, jam dingo apetitas, pradėjo svirduliuoti galinė kūno dalis. Veterinarijos gydytoja Gabrielė Pociūtė-Pipirienė nedelsdama atliko morfologinius kraujo tyrimus bei paėmė kraujo tepinėlį, kurį mikroskopuojant ir buvo nustatyta babeziozė – klastinga erkių sukelta infekcinė liga, turinti rimtą pavojų augintinio sveikatai ir gyvybei.

Augintiniui buvo nedelsiant paskirtas gydymas, kuris buvo sėkmingas ir augintinis ligą įveikė. Tačiau gydytoja įspėja: „Nepaisant to, kad šiuo metu vis dar yra žiemos sezonas, erkės išlieka aktyvios, nes aplinkos temperatūra dienomis dažnu atveju yra teigiama, kas sukelia puikią terpę erkėms daugintis ir ieškoti savo aukų.“

Kokie požymiai rodo, kad augintinis užsikrėtė erkių pernešama liga?

PetCity klinikos veterinarijos gydytoja išskiria, kad babezioze užsikrėtusiems šunims dažniausiai pasireiškia vangumas, apetito stoka, mieguistumas, be to, galima pastebėti patamsėjusį šlapimą, virškinamojo trakto sutrikimus – vėmimą, viduriavimą.

„Klinikoje atliekant klinikinį tyrimą stebimos šviesios gleivinės, dehidratacija bei karščiavimas, o pati ligos eiga priklauso individualiai nuo gyvūno organizmo, gretutinių ligų bei komplikacijų. Negydoma babeziozė baigiasi mirtimi, tačiau yra ir tokių atvejų, kuomet ir gydymas nepadeda.

Visgi laiku kreipusis į veterinarijos kliniką, dažnu atveju augintinis pasveiksta.

„Šios ligos gydymas priklauso nuo eigos ir gali būti kompleksinis. Jeigu gyvūnas sunkios būklės, tuomet suleidžiamas pagrindinis „priešnuodis“, kuris veikia būtent į Babesia spp., ir lašinamos lašelinės,  įvairūs papildai, vitaminai, kai kuriais atvejais reikalingas ir kraujo perpylimas. Esant lengvai ligos formai suleidžiamas priešnuodis ir gyvūnas išleidžiamas namo“, – priduria kalbinta pašnekovė.

Babeziozė – ne vienintelė pavojų kelianti erkių pernešama liga keturkojams

Viena geriausiai žinomų ir labiausiai paplitusių kraujasiurbių erkių pernešamų ligų yra babeziozė (ji dažniausiai paveikia šunis), kurios sukėlėjas yra pirmuonis – Babesia spp.

Tačiau yra ir kitų ligų, kurias perneša šie plačiai paplitę parazitai, tai – boreliozė (Laimo liga), anaplazmozė, erlichiozė, kai kuriais atvejais, erkės su savo seilėmis gali perduoti ir bakterinių infekcijų sukėlėjus, taip pat įsiurbimo vietoje gali susidaryti ir granuliomos.

Žemiau veterinarijos gydytoja išskiria pagrindinius kiekvienos iš šių ligų požymius:

• Babeziozė – šios ligos sukėlėjas yra intraeritrocitinis pirmuonis, kuris patekęs į organizmą parazituoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose), taip sukelia jų plyšimą, prasideda anemija, trombocitopenija (sutrinka kraujo krešėjimas, gali atsirasti polinkis kraujuoti), labai ūmiais atvejais arba per vėlai pastebėjus ligą, gali prasidėti vidaus organų nepakankamumas pvz:. labai dažnai sutinkame inkstų nepakankamumą.
• Boreliozė (Laimo liga) – sukėlėjas yra spirocheta Borrelia, liga yra zoonotinė, tai reiškia, kad gali užsikrėsti tiek žmonės, tiek gyvūnai. Eritema arba odos bėrimas užsikrėtus šia liga nėra būdingas. Šunims pasireiškia vieno ar kelių sąnarių tyniai, skausmas, staiga pasireiškiantis šlubavimas, taip pat gali sukelti inkstų nepakankamumą, kuris dažnai baigiasi letaliai. Yra mokslininkų aprašyta ir veislės predispozicija, kurioms būtent dažniau vystosi inkstų nepakankamumas sergant Laimo liga, tai: Labradoro retriveriai, auksaspalviai retriveriai ir Berno zenenhundai. Gali išsivystyti neurologiniai bei širdies darbo sutrikimai.
• Anaplazmozė – bakterinės kilmės infekcija, kurią taip pat platina kraujasiurbės erkės. Patekę į organizmą dauginasi trombocituose, dėl ko išsivysto trombocitopenija (kraujo krešumo sutrikimas), taip pat manoma, jog bakterijos patenka į kaulų čiulpus, kur sutrikdo trombocitų gamybą. Šios ligos eigos gali būti labai skirtingos su skirtingais simptomais ir organizmo pažeidimais, kai kurie gyvūnai gali net pasveikti savaime, esant stipriam imuninės sistemos atsakui.
• Erlichiozė – erkių pernešama bakterinė infekcija, kurios  vektorius Europoje yra Rhipicephalus sanguineus erkė. Šios erkės daugiausiai paplitusios viduržemio jūros regionuose, tačiau stebint klimato kaitą, aktyvų keliavimą su augintiniais ar gyvūnų importą iš kitų šalių tenka sutikti ir Lietuvoje užsikrėtusių šunų.  Patekusios į organizmą, dauginasi monocituose ir makrofaguose  (uždegiminėse ląstelėse), patekę į šių ląstelių branduolius gali keisti gyvūno įgimtą imuninį atsaką. Ūmi infekcija ar laiku negydyta, gali sukelti kaulų čiulpų pažeidimus, dėl ko sutrinka kraujo ląstelių gamyba. Vokiečių aviganiams ir Sibiro haskiams pastebėtos sunkesnės ligos eigos.

Pasak veterinarijos gydytojos, šios paminėtos ligos yra plačiausiai ir dažniausiai sutinkamos praktikoje, visgi jų galima skaičiuoti ir kur kas daugiau.

Norėdami apsaugoti augintinius, nedarykite šių esminių klaidų:

Rinkoje galima rasti itin platų spektrą priemonių, skirtų augintinių apsaugai nuo erkių: antkakliai, tabletės, lašiukai, eteriniai aliejai, atbaidantys purškikliai ir netgi gintariniai karoliai – bet ar iš tiesų visos priemonės yra veiksmingos? Be to, ar žmonės žino, kaip tinkamai jas naudoti?

„Kiekviena priemonė gyvūnui yra parenkama individualiai, atsižvelgiant į  amžių, svorį, veislę, gyvenamąją vietą bei gyvenimo būdą. Svarbu paminėti, kad pasirinkta pagrindinė apsaugos priemonė turėtų būti cheminio pagrindo, o augalinės kilmės ar eterinių aliejų pagrindo produktai galimi naudoti tik kaip papildoma priemonė “, – pabrėžia veterinarijos gydytoja.

„Tiesa, labai dažnai tenka girdėti iš šeimininkų, kad viena ar kita priemonė neveikia, tačiau įsigilinus, kaip tos priemonės naudojamos, stebima daug klaidų iš šeimininkų pusės, pavyzdžiui, antkaklis nuo erkių uždėtas, kaip papuošimas, be jokio kontakto su oda, arba lašai nuo erkių sulašinami iškart po gyvūno išmaudymo arba atvirkščiai – sulašinami lašai, tada maudynės. Ši žinių stoka trukdo preparatų veiksmingumui“, – didžiausias klaidas vardija pašnekovė.

Kad klaidų būtų išvengta ir augintinis būtų maksimaliai apsaugotas, veterinarijos gydytoja ragina gyvūnų savininkus kreiptis į profesionalus, kurie patars, kokias priemones geriausia rinktis jūsų keturkojui, ir parodys, kaip teisingai jas naudoti.