Daugėjant nusikaltimų, galime jaustis saugiau

Klaipėdos apskrities policininkai darbais įrodinėja, kad ne veltui jais pasitikima labiausiai visoje šalyje. Lietuvoje pasitikėjimą policija išreiškė 82 procentai šalies gyventojų. Klaipėdos apskrityje - 86 proc.

Jau trejus metus iš eilės pajūrio pareigūnai laiko aukštai iškeltą kartelę - ištirtų nusikalstamų veikų procentas išlieka stabiliai aukštas.

Jis siekia 69 proc. ir yra geriausias per pastaruosius penkerius metus.

"Metai nebuvo lengvi - itin daug iššūkių kėlė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, nuo jo bėgančių žmonių srautų sureguliavimas ir jų saugumo užtikrinimas.

Policija visur ėmėsi lyderystės, tą darys ir ateityje. Džiugu, kad visuomenė tai supranta ir vertina", - 2022-uosius apibendrino Klaipėdos apskrities VPK viršininkas Alfonsas Motuzas.

Nusikaltimų padaugėjo

Per praėjusius metus Klaipėdos apskrities VPK užregistruotos 4788 nusikalstamos veikos. Tai yra apie 13 proc. daugiau nei 2021 metais.

Apskrityje padaugėjo nužudymų - nuo 4 iki 13, vagysčių - nuo 704 iki 1060, įvairaus pobūdžio sukčiavimų - nuo 237 iki 305.

Taip pat daugiau padaryta ir tikra rykšte tampančių elektroninėje erdvėje įvykdytų nusikaltimų - nuo 168 iki 298. Tačiau guodžia tai, kad pareigūnų profesionalumo dėka atskleidžiama apie 68,5 proc. šių nusikalstamų veikų.

"Atsakyti, kas lemia vienų ar kitų nusikalstamų veikų padidėjimą, nėra paprasta.

Vagysčių augimą galima būtų sieti ir su ekonomine padėtimi šalyje, kuomet vienu metu registruodavome daugiau kuro vagysčių, ir su pandemija, kurios laikotarpiu tam tikrų sričių nusikalstamų veikų buvo apskritai sumažėję.

Daugiausia mūsų apskrityje registruojama vagysčių iš prekybos centrų ir sandėliukų„, - “Vakarų ekspresui" sakė A. Motuzas.

Nors eismo saugumas ir yra vienas iš pagrindinių Klaipėdos apskrities policijos prioritetų, padėtis keliuose pernai šiek tiek pablogėjo. Užregistruota 36 įskaitiniais (juose nukentėjo žmonės) eismo įvykiais daugiau (385) nei užpraėjusiais metais.

Avarijose žuvo 17 žmonių (2021 m. - 15), sužeista 470 asmenų (425).

Neblaivūs vairuotojai sukėlė 14 įskaitinių eismo įvykių - keturiais mažiau nei užpernai.

Saugiau gatvėse ir namuose

Labiausiai džiugina tai, kad per metus apskrityje pavyko sumažinti viešose vietose įvykdomų nusikaltimų - nuo 469 iki 429.

„Šių nusikalstamų veikų ištyrimo procentas yra labai aukštas - ištirta 97,4 proc. visų viešose vietose įvykdytų nusikaltimų. Tikime, jog toks pareigūnų darbo rezultatas leidžia visuomenės nariams jaustis saugiau“, - sakė A. Motuzas.

Klaipėdos mieste pernai taip pat buvo gerokai saugiau. Viešose vietose įvykdytų nusikalstamų veikų sumažėjo net 77-iomis - nuo 272 iki 195.

Pernai pradėta mažiau ikiteisminių tyrimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų (139 ir 174). Taip pat sumažėjo plėšimų (38 ir 50).

2022 metais Klaipėdos apskrityje fiksuotas didžiausias šalyje smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas. Pernai pradėti 537 ikiteisminiai tyrimai, arba 89 mažiau nei užpernai.

Lyginant padėtį miestuose ir rajonuose, labiausiai tokio pobūdžio tyrimų - 63-imis - sumažėjo uostamiestyje. Pernai jų pradėta 213.

"Didžiąją dalį apskrityje padarytų nusikaltimų sudaro smurtas artimoje aplinkoje, vagystės ir, kad ir kaip būtų keista, girti vairuotojai, kuriems nustatytas didesnis nei 1,51 alkoholio promilės neblaivumas.

Beveik visų kitų nusikalstamų veikų mažėja. Tarp jų - ir plėšimų, kuriems visuomenė yra labiausiai jautri.

Ne tik mažėja, bet ir pavyko pernai atskleisti 100 procentų šių nusikaltimų", - sakė A. Motuzas.

Policininkų teigimu, gerų rezultatų duoda ir intensyvus prevencinis darbas bei nuolat vykdoma miškuose ar kitur atokiai esančių vietų, kuriose galėtų būti slepiama ar gaminama naminė degtinė, kontrolė.

Visoje Klaipėdos apskrityje per 2022 metus dėl neteisėto naminių stiprių alkoholinių gėrimų gaminimo, laikymo ar realizavimo pradėti 33 ikiteisminiai tyrimai, tai yra dviem mažiau nei 2021-aisiais.

Rietavo savivaldybėje, kuri dar ne tai seniai buvo tarp daugiausiai tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų pradedančių apskrities rajonų, pernai nepradėtas nė vienas, o užpernai - vos vienas tokio pobūdžio tyrimas.

Įvertino kriminalistus

Pajūrio kriminalistai jau keletą metų iš eilės yra tarp geriausių šalies kriminalistų. Tradiciniame „Metų seklio“ konkurse Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai užėmė antrąją vietą.

Jie atliko tarptautinį, itin didelės apimties tyrimą, kuriame organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai įtariami dideliais kiekiais platinę narkotinę medžiagą - heroiną bei kitus kvaišalus Airijoje ir Šiaurės Airijoje (Jungtinėje Karalystėje) bei taip pat vykdę prekybą žmonėmis.

Šis tarptautinis tyrimas atskleidė jau beveik dešimtmetį veikusią, organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovų gerai sustyguotą prekybą žmonėmis.

Aukoms, išvežtoms į užsienį, buvo atimti asmens dokumentai, jų atžvilgiu naudojamas psichologinis, fizinis smurtas, prievarta pratinama prie narkotikų. Palaužti žmonės buvo verčiami ir išnaudojami daryti nusikalstamas veikas.

Šiame ilgalaikiame, sudėtingame ir neabejotinai viename didžiausių tyrimų Klaipėdos apskrities VPK KPONTV istorijoje dėka profesionalaus, kruopštaus, atsakingo bei kryptingo visos tyrimo grupės darbo pavyko demaskuoti tarptautiniu mastu, trijose šalyse, veikusią lietuvių organizuotą nusikalstamą grupuotę (gaują), kuri buvo išvysčiusi milžinišką narkotinių medžiagų platinimo tinklą Airijoje bei Šiaurės Airijoje (JK) ir pasižymėjo brutalumu bei smurtu.

Minėtą grupuotę likvidavus, užkirstas kelias tolesniam žmonių išnaudojimui bei šiuolaikinei vergovei.

Prieš tai Klaipėdos apskrities VPK kriminalistai konkurse „Metų seklys“ triumfavo trejus metus iš eilės.

Trūksta policininkų

Didžiausia Klaipėdos apskrities VPK problema - trūksta policininkų. Neužimta beveik penktadalis laisvų etatų.

Siekiant ją išspręsti, žvalgomasi ir į Didžiąją Britaniją. Lietuvos policijos generalinio komisaro Renato Požėlos teigimu, joje į pagalbą pasitelkiami pilietybės neturintys imigrantai.

"Britai yra taip liberalizavę savo teisės aktus, kad policininku gali tapti ir neturėdamas šios šalies pilietybės.

Tai ateities matymas, kai šią problemą būtų galima išspręsti ir Lietuvoje", - sakė R. Požėla.

Tačiau to dar teks palaukti, nes kol kas Lietuvos policija rengia naują policijos rėmėjų įstatymą.

„Pirmiausiai atsisakysime paties žodžio “rėmėjas". Bus pervadinta į policijos savanorius.

Galimybę jais tapti atversime ir Lietuvos pilietybės neturintiems asmenims. Kalbu apie ukrainiečius.

Policijos užduotis numeris vienas - išlaikyti esamus darbuotojus ir pritraukti naujus", - patikino R. Požėla..